- dēpopulātio
- dēpopulātor
- dēpopulo
- dēpopulor
- dēportātio
- dēporto
- dēposco
- dēpositārius
- dēpositio
- dēpositor
- dēpositum
- dēpositus
- dēpostulo
- dēposuī
- dēpraedātio
- dēpraedātor
- dēpraedor
- dēpraesentiārum
- dēprāns
- dēprāvātē
- dēprāvātio
- dēprāvo
- dēprecābilis
- dēprecabundus
- dēprecātio
- dēprecātor
- dēprecātōrius
- dēprecor
- dēprehendo
- dēprehēnsio
- dēprehēnsus
- dēprēndo
- dēpressē
- dēpressī
- dēpressus
- dēpretio
- dēprimo
- dēproelior
- dēprōmo
- dēpropero
- dēproperus
- depso
- dēpudet
- dēpūgis
- dēpugnātio
- dēpugno
- dēpulī
- dēpulsio
- dēpulso
- dēpulsor
- << >>
- dēprecāti|o, ōnis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBLBA (5)
- Sirvydas 1642
-
odproſzenie, Deprecatio, ignoſcendi poſtulatio. Atmeldimas. - Przepraſzanie, Deprecatio veniæ. Meldimas atłaydos.
- przyczyná, Deprecatio, allegatio, ſuffragatio. Aźutarimas.
-
- Jokantas 1936
- dēprecātio, ōnis f [deprecor] a) maldavimas arba prašymas atitolinti arba nukreipti ką, užtarimas periculi; †pro illis; aequitatis teisingas užtarimas; d. deorum šaukimasis į dievus prakeikiant.b) maldavimas dovanoti, permaldavimas neque d. perfidiis meis est P.
- Kuzavinis 2007
- dēprecāti|o, ōnis f [dēprecor] 1. maldãvimas, prãšymas (atitolinti ar nukreipti ką) C;2. atsiprãšymas, prãšymas atléisti (perfidiīs meīs Pl);3. užtarìmas, tarpininkãvimas C;4. prakeikìmas PM
- dēprecāti|o, ōnis f [dēprecor]