- dēversōrium
- dēversōrius
- dēversus
- dēvertī
- dēverticulum
- dēverto
- dēvertor
- dēvescor
- dēvestio
- dēvestīvus
- dēvēxī
- dēvexitās
- dēvexum
- dēvexus
- dēvia
- dēvīcī
- dēvictus
- dēvincio
- dēvinco
- dēvīnctus
- dēvīnxī
- dēvio
- dēvītātio
- dēvīto
- dēvius
- dēvoco
- dēvolo
- dēvolsī
- dēvolsus
- dēvolvo
- dēvoro
- dēvort-
- dēvortium
- dēvōtāmentum
- dēvōtē
- dēvōtio
- dēvōto
- dēvōtus
- dēvoveo
- dēvulsus
- dēxtāns
- dextella
- dexter
- dextera
- dexterē
- dexteritās
- dextimus
- dextra 1
- dextrā 2
- dextrāle
- << >>
- dēvi|us, a, um
- Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LBB (3)
- Jokantas 1936
dē-vius 3 [iš dē viā]
1)a) nuošaliai nuo kelio esąs, atstui esąs, tolimas oppidum; iter tam longum ac tam d. L; itinera šalutiniai keliai; subst. devia, ōrum m šunkeliai, šuntakiai L.b) nuošaliai gyvenąs, vienumoj esąs *avis, gens, montani L; mihi devio klaidžiojąs vienumoje.2) trop. nepastovus, neištikimas, neprotingas homo amentissimus atque in omnibus consiliis praeceps ac d.; *femina non sit devia neprivalo išklysti iš kelio.
- Kuzavinis 2007
- dēvi|us, a, um adj. [dē viā] 1. nuošaliaĩ nuõ kẽlio ẽsantis; tólimas (oppidum C);2. nuošaliaĩ gyvẽnantis (gentēs L); víenišas (homo O);3. prk.1) išklýdęs ìš kẽlio; nepastovùs, neìštikimas (fēmina C);2) nenuoseklùs, sù nukrypìmais; ~um loquī PJ kalbė́ti apiẽ pašaliniùs dalykùs, nukrỹpti nuõ tèmos
- dēvi|us, a, um adj. [dē viā]