Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • Sirvydas 1642
    • Rozkopywam gorę, rc. Diſijcio ligonibus montẽ. Iźardau kałnu.
    • Rozrzucam co, Diſijcio, diſpergo, diſſipo, Iźmetau.
  • Jokantas 1936
    • dis-icio (ir *diss-icio), iēcī, iectum 3 [dis-iacio]
      1) išmėtyti, išblaškyti, išvaikyti, išsklaidyti, išpuiskoti classem; copias barbarorum N; disiecta comas (gr. acc.) palaidais plaukais.
      2) trop.
      a) sugriauti, sunaikinti, sudaužyti arcem a fundamentis; *urbes, *muros; consilia ducis L; *pacem sutrukdyti.
      b) turtą praleisti, išaikvoti, išmėtyti, prašvilpti rem familiarem.
  • Kuzavinis 2007
    • disjic|io, ere; jēcī, jectum vt [dis + jacio]
      1. išmė́tyti, išbarstýti (membra O); išblaškýti, išsklaidýti, išvaikýti (nūbila O; nāvēs L; phalangem hostium Cs); disjecta comās O palaidaĩs plaukaĩs;
      2. sudaužýti, sukapóti (aliquid securī V); sugriáuti, sunaikìnti (arcem N; statuās Su);
      3. prk.
      1) suláužyti, pažeĩsti, nesilaikýti (pācem V; cōnsilia L);
      2) išeikvóti, išmė́tyti, praléisti, prašvil̃pti (rem familiārem C; pecūniam VM)
    • disicio = disjicio