- dispartio
- dispartior
- dispāruī
- dispectus 1
- dispectus 2
- dispello
- dispendiōsus
- dispendium
- dispendo 1
- dispendo 2
- dispenno
- dispēnsātio
- dispēnsātor
- dispēnso
- dispēnsus
- dispercutio
- disperdo
- dispereo
- dispergo
- dispersē
- dispersī
- dispersim
- dispersio
- dispersus 1
- dispersus 2
- dispertio
- dispertior
- dispertitio
- dispēsco
- dispessus
- dispicio
- displicentia
- displiceo
- displōdo
- dispōno
- dispositē
- dispositio
- dispositor
- dispositūra
- dispositus 1
- dispositus 2
- disposuī
- dispudet
- dispulī
- dispulsus
- dispulvero
- dispungo
- disputābilis
- disputātio
- disputātor
- disputo
- disquīro
- disquīsītio
- disrumpo
- dissaepīmentum
- dissaepio
- dissaeptio
- dissaeptum
- dissaeptus
- dissavior
- disseco
- dissectio
- dissēdī
- dissēminātio
- dissēmino
- dissēnsī
- dissēnsio
- dissēnsus 1
- dissēnsus 2
- dissentāneus
- dissentio
- dissēpio
- disserēnascit
- disserēnat
- dissero 1
- dissero 2
- disserpo
- dissertātio
- disserto
- dissertus
- disseruī
- dissessus
- dissēvī
- dissicio
- dissidēns
- dissidentia
- dissideo
- dissidium
- dissīgnātio
- dissīgnātor
- dissīgno
- dissilio
- dissimilis
- dissimiliter
- dissimilitūdo
- dissimulanter
- dissimulantia
- dissimulātio
- dissimulātor
- dissimulo
- dissipābilis
- >>
- disput|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LBA (3)
- Jokantas 1936
dis-puto 1
a) tiksliai apskaičiuoti rationem cum aliquo P.b) trop. (iš)dėstyti motyvus už ir prieš, svarstyti, tyrinėti, moksliškai disputuoti contra propositum in utramque partem už ir prieš; in eam sententiam, ut; cum de re publica disputaretur N; su acc. c. inf.; su neties. kl.; de aliqua re, aliquid.
- Kuzavinis 2007
- disput|o, āre, āvī, ātum vt [dis + 2. puto] 1. tiksliaĩ apskaičiúoti (ratiōnem cum aliquō Pl);2. prk. disputúoti, svarstýti, aptar̃ti, giñčytis (multa dē rē aliquā C); nagrinė́ti, tyrinė́ti (aliquid C)
- disput|o, āre, āvī, ātum vt [dis + 2. puto]