- dissertātio
- disserto
- dissertus
- disseruī
- dissessus
- dissēvī
- dissicio
- dissidēns
- dissidentia
- dissideo
- dissidium
- dissīgnātio
- dissīgnātor
- dissīgno
- dissilio
- dissimilis
- dissimiliter
- dissimilitūdo
- dissimulanter
- dissimulantia
- dissimulātio
- dissimulātor
- dissimulo
- dissipābilis
- dissipātio
- dissipātus
- dissipo
- dissitus
- dissociābilis
- dissociātio
- dissocio
- dissolūbilis
- dissolūtē
- dissolūtio
- dissolūtus
- dissolvo
- dissonus
- dissors
- dissuādeo
- dissuāsio
- dissuāsor
- dissuāsōrius
- dissuāsus
- dissuī
- dissulto
- dissultus
- dissuo
- dissupo
- dissūtus
- distābēsco
- << >>
- dissipāti|o, ōnis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBLBA (5)
- Sirvydas 1642
-
Rozſypánie, Diſſipatio, diſſolutio, Roſypka, Idem Iźbarſtimas. - Roſpędzanie, Diſſipatio, diſcuſſio, Iźwaykimas.
- Roſproſzęnie, Diſperſio, diſſipatio, Iźbarſtimas.
- Rozrzucenie, Diſſipatio, diſiectus, us.
Izmetimas[Iźmetimas].
-
- Jokantas 1936
- dissipātio, ōnis f [dissipo] išblaškymas, išsklaidymas civium; praedae, pecuniae išmėtymas; retorikoje: sąvokos suskaldymas.
- Kuzavinis 2007
- dissipāti|o, ōnis f [dissipo] 1. išsklaĩdymas (cīvium C); išsisklaĩdymas, sklaidà (corporum C);2. iššvaĩstymas, išeikvójimas, išleidìmas, išmė́tymas (pecūniae, praedae C);3. ret. są́vokos suskáldymas C
- dissipāti|o, ōnis f [dissipo]