exitus

exit|us, ūs m
Daiktavardis, 4 linksniuotė, vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBB (3)

Sirvydas 1642
- Koniec ſpraw. Finis, mens, conſilium, ſcopus, exitus Gałas darbuu, paſtatimas, śirdis, kuriu, daro kas dayktu kiekwienu.
- ſkutek, Effectus, exitus, euentus, Dayktas, padaras.
- Wyśćie, Egreſſus us. exceſſus, exitus. iſzeimas.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- exitus, ūs m [exeo]
  a) išėjimas singulorum hominum exitūs observare; exlitus calamitosus.
  
  b) trop.
  
  α) išėjimas (vieta, per kur einama) angusto exitu portarum se premebant; septem e. ex domo fecerat L.
  
  β) išeitis, galas, pabaiga belli, diei, consulatūs, orationis, oppugnationis; aliquid ad exitum perducere; fatalem exitum habere; vitae, humanus gyvenimo galas; ad exitum spei pervenire pasiekti savo troškimų tikslą.
  
  γ) rezultatas sine exitu esse; victoriae, belli; divinare de exitu N; disceptātio sine exitu fuit L.

Kuzavinis 2007
- exit|us, ūs m [exeo]
  1. išėjìmas, ìšėja; ~us ab urbe L išėjìmas ìš miẽsto; septem ~ūs ē domō L septýnios ìšėjos ìš nãmo;
  
  2. prk.
  
  1) išeitìs; pabaigà, baigmė̃, gãlas (oppugnātiōnis Cs; ōrātiōnis C); ~us annī L mẽtų pabaigà; ~us lētālis Ce mirtìs; ◊ ~us ācta probat O pabaigà vainikúoja dárbą; bonum ~um facere Pt geraĩ baĩgti;
  
  2) rezultãtas, pasekmė̃, pasiekìmas (bellī C);
  
  3) próga, dingstìs; ~um ad digressiōnem dare C dúoti prógą nukrypìmui;
  
  3. gram. galū́nė; baigmuõ; ~um habēre in a Vr turė́ti galū́nę -a