- imperpetuus
- impersōnālis
- imperspicuus
- imperterritus
- impertinēns
- impertio
- impertior
- imperturbātus
- impervius
- impes
- impetibilis
- impetīginōsus
- impetīgo
- impeto
- impetrābilis
- impetrātio
- impetrātus
- impetrio
- impetro
- impetuōsē
- impetuōsus
- impetus
- impexus
- impiē
- impietās
- impiger
- impigrē
- impigritās
- impilia
- impingo
- impio
- impium
- impius 1
- impius 2
- implācābilis
- implācābilitās
- implācābiliter
- implācātus
- implacidus
- implānus
- implecto
- impleo
- implētor
- implexī
- implexus 1
- implexus 2
- implicāmentum
- implicātio
- implicātus
- implicīscor
- << >>
- impiet|ās, ātis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBBL (4)
- Sirvydas 1642
-
Bezboźność. Impietas Deum non credens, aut non colens. Bediewiſte. - Bluźnierſtwo. Blaſphemia, impietas verborum. Piktźodźiawimas prieſz Diewu.
- Niepoboźność. Impietas. Nebayme Diewo.
-
- Daukantas 1838
- Impietas, atis, f. nedoribe, nełabibe.
- Jokantas 1936
- impietās, ātis f [impius] bedieviškumas, ištvirkimas, švenčiausių pareigų nesilaikymas ad impietatem in deos in homines adiunxit iniuriam; †in principem majestoto įžeidimas.
- Kuzavinis 2007
- impiet|ās, ātis f [1. impius] bedievỹstė, bedieviškùmas, nedievobaimingùmas (in deōs C); nesąžiningùmas, nedorùmas PJ