- īnfrēno
- īnfrēnus
- īnfrequēns
- īnfrequentia
- īnfrico
- īnfrīgēsco
- īnfrīgidātio
- īnfrīgido
- īnfringo
- īnfrīxī
- īnfrōns
- īnfructuōsus
- īnfūcātus 1
- īnfūcātus 2
- īnfūdī
- īnfui
- īnfula
- īnfulātus
- īnfulcio
- īnfulgeo
- īnfulsī
- īnfultus
- īnfūmātus
- īnfūmibulum
- īnfūmo
- īnfundibulum
- īnfundo
- īnfurnibulum
- īnfusco
- īnfuscus
- īnfūsio
- īnfūsum
- īnfūsus
- Ingaevonēs
- Ingaunī
- ingelābilis
- ingemēsco
- ingemino
- ingemīsco
- ingemo
- ingemuī
- ingenerātio 2
- ingenero
- ingeniātē
- ingeniātus
- ingeniculo
- ingeniōsē
- ingeniōsus
- ingenitus 1
- ingenitus 2
- ingenium
- ingēns
- ingenuē
- ingenuī
- ingenuitās
- ingenuus
- ingero
- ingestābilis
- ingestus
- ingigno
- inglōrius
- ingluttio
- ingluviēs
- ingrandēsco
- ingrātē
- ingrātia
- ingrātificus
- ingrātiīs
- ingrātīs
- ingrātitūdo
- ingrātus
- ingravātē
- ingravātio
- ingravēsco
- ingravo
- ingredior
- ingressio
- ingressus 1
- ingressus 2
- ingruo
- inguen
- ingurgito
- ingustābilis
- ingustātus
- inhabilis
- inhabilitās
- inhabitābilis
- inhabitantēs
- inhabito
- inhaereo
- inhaerēsco
- inhaesī
- inhaesus
- inhālo
- inhiātio
- inhibeo
- inhibitio
- inhio
- inhonestāmentum
- inhonestē
- inhonesto
- >>
- ingeni|um, ī n
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LBBB (4)
- Sirvydas 1642
-
Dowćip, Ingenium, indoles, ſolertia, ſagacitas. Nuowoka, nuoiego, nuomonia.
-
Knuię vel kuię, Tranſlatè Fabricor aliquid ingenio, ſtruo, machinor aliquid, procudo.
Prmanau[Pramanau] ku, iſzrandu ku. -
Niedowćipny, Expers ingenij. Nenuomanas.
-
Niemoyſki, Alienum id meo ingenio, inſtitutis meis eſt Nemaniſzkas.
-
Niezdołam, Non ſufficiunt mihi ad hoc vires, non eſt mei ingenij, non eſt meum onus, Ne iźgalu.
-
Obyczáie, złe dobre. Mores, ingeniũ. Budas gieras; piktas.
-
odłudek, Solitarius homo, ingenio ſuo viuit, ſuos habet mores. Atſiſkiris nuog źmoniu.
-
Roſtropny, Prudens ingenio, callidus, dexter. Numanus, ſupruntus.
-
- Jokantas 1936
ingenium, iī n [ingigno]
1) įgimtoji savybė, prigimtis corporis, loci S, terrae L; †campi suopte ingenio humentes.2) apie žmones:a) įgimtasai palinkimas, būdas, nusistatymas, temperamentas sunt ingeniis nostris semina innata virtutum; i. suo uti vaduotis savo nusistatymu; pro ingenio cuiusque; humanum, vanum S, avidum S, placidum S; acerrimum sangviniškas, lenissimum flegmatiškas būdas; lugurthae, mulierum, meum.b) gabumas, akylumas, kūrybinė jėga, intelektualinis pajėgumas, protas tardum, acutum, magnum; ingenii acies, celeres motus; ad fingendum; ingenio abundare; cum ingenio versari in re; extremi ingenii esse L būti labai silpnos galvos, visiškai negabiam; promptus ingenio L geros galvos; animi atque ingenii motūs dvasios ir fantazijos lakumas; ingenium redit alicui energija; magna scriptorum ingenia S didžios dvasios rašytojai; suo ingenio vivere.3) trop.a) genijus, talentas, dvasios galiūnas.b) sąmojis, sumanumas, turtinga fantazija si ingeniis hominum criminosorum sit exposita vita innocentium.
- Kuzavinis 2007
- ingeni|um, ī n [ingigno] 1. į̃gimtos savýbės, prigimtìs (corporis, locī S);2. bū̃das, prigimìmas, charãkteris (bonum, dūrum Te); ~um mulierum Te móterų bū̃das;3. gabùmai, prõtas (acūtum, tardum C); abundāre ~ō C bū́ti labaĩ gabiám; ~ī celeritās N greità núovoka; ~ī aciēs C įžvalgùmas; suō ~ō vīvere L gyvénti sàvo gálva; extrēmī ~ī esse L bū́ti labaĩ silpnõs galvõs;4. prk.1) gènijus, tãlentas, dvãsios galiū̃nas; vir summō ~ō C didžiaĩ talentìngas výras;2) išradingùmas, sumanùmas, lakì vaizduõtė; exquīsīta ~a cēnārum PJ prašmãtnūs val̃giai
- ingeni|um, ī n [ingigno]