- īnfurnibulum
- īnfusco
- īnfuscus
- īnfūsio
- īnfūsum
- īnfūsus
- Ingaevonēs
- Ingaunī
- ingelābilis
- ingemēsco
- ingemino
- ingemīsco
- ingemo
- ingemuī
- ingenerātio 2
- ingenero
- ingeniātē
- ingeniātus
- ingeniculo
- ingeniōsē
- ingeniōsus
- ingenitus 1
- ingenitus 2
- ingenium
- ingēns
- ingenuē
- ingenuī
- ingenuitās
- ingenuus
- ingero
- ingestābilis
- ingestus
- ingigno
- inglōrius
- ingluttio
- ingluviēs
- ingrandēsco
- ingrātē
- ingrātia
- ingrātificus
- ingrātiīs
- ingrātīs
- ingrātitūdo
- ingrātus
- ingravātē
- ingravātio
- ingravēsco
- ingravo
- ingredior
- ingressio
- << >>
- in|gēns, gentis
- Būdvardis, 3 linksniuotė (taisyklingas būdv. tipas), 1 galūnės. Skiemenys: LL (2)
- Jokantas 1936
in-gēns, entis su comp. [gigno] didžiulis, napaprastai didelis, milžiniškas aper, insula, saxum S; trop. pecunia, opus, perditorum numerus, populus S; *post ingentia facta; cui genus a proavis ingens labai senas; su abl. viribus L, †corpore, *famā, auctoritate; su gen. †femina ingens animi stiprios dvasios.
- Kuzavinis 2007
- in|gēns, gentis adj. [1. in + gigno] (comp. ~gentior V, sup. ~gentissimus VR) 1. didžiùlis, mil̃žiniškas (campus, numerus C);2. nepàprastas, svarbùs (genus V); labaĩ reikšmìngas; žymùs, dìdis; ~gēns fāmā V didžiaĩ ger̃biamas, šlovìngas; ~gēns animī T stipriõs dvãsios, didžiadvãsis
- in|gēns, gentis adj. [1. in + gigno] (comp. ~gentior V, sup. ~gentissimus VR)