- ingredior
- ingressio
- ingressus 1
- ingressus 2
- ingruo
- inguen
- ingurgito
- ingustābilis
- ingustātus
- inhabilis
- inhabilitās
- inhabitābilis
- inhabitantēs
- inhabito
- inhaereo
- inhaerēsco
- inhaesī
- inhaesus
- inhālo
- inhiātio
- inhibeo
- inhibitio
- inhio
- inhonestāmentum
- inhonestē
- inhonesto
- inhonestus
- inhonōrātus
- inhonōro
- inhonōrus
- inhorreo
- inhorrēsco
- inhospitālis
- inhospitālitās
- inhospitus
- inhūmānē
- inhūmānitās
- inhūmāniter
- inhūmānus
- inhūmātus
- inhūmigo
- inibī
- injicio
- injēcī
- injectio
- injecto
- injectus 1
- injectus 2
- iniēns
- inigo
- << >>
- inhonest|us, a, um
- Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: BBLB (4)
- Sirvydas 1642
-
Niepoczćiwy. Inhoneſtus, indecorus, inhonor[us], ſordidus. Newieźliwas.
-
- Jokantas 1936
- in-honestus 3 (adv. -ē) su comp. ir sup a) negarbingas, nedoras nepadorus, begėdiškas homo, libido, cupiditas, vita; †inhonesta dictu.b) nežymus, menkas, negarsus matre ignotā inhonestus.c) trop. negražus, bjaurus.
- Kuzavinis 2007
- inhonest|us, a, um adj. [2. in + honestus] (comp. ~ior VM, sup. ~issimus C) 1. negarbìngas, nedõras (homo C); begė́diškas, nepadorùs (vīta S);2. meñkas, nežymùs, negarsùs H;3. prk. bjaurùs, negražùs (virgo Te)
- inhonest|us, a, um adj. [2. in + honestus] (comp. ~ior VM, sup. ~issimus C)