inquam

inquam
Veiksmažodis, netaisyklinga asmenuotė (kaip inquam), defektyvinis. Skiemenys: LB (2)
Susiję: inquit; inquio

Sirvydas 1642
- Rzękę, mowię, Inquã, inquio, Tariu.

Daukantas 1838
- Inqu[am], is, it, tare, sake, inquiunt saka.

Jokantas 1936
- inquam (vart. tik inquis, -it, -iunt; inquiebat; inquisti, -it; inquies, -et; *inquimus, *inquii; inque ir inquito PT) sakyti, kalbėti, papr. įterpiamas į tiesioginę kalbą: „haec“, inquit, „a me“, Vercingetorix, „beneficia habetis“; tum Brutus subridens: „Quid de hae re“, inquit, „censes?“; hunc unum diem, hunc unum, inquam (sakau aš), diem; armis fuit, armis, inquam, dimicandum; virtus, virtus, inquam, conciliat amicitias.

Kuzavinis 2007
- inquam def. sakýti, kalbė́ti, tar̃ti; kartóti; paprastai įterpiamas į tiesioginę kalbą: „Quid dē hāc rē, inquit, cēnsēs?“ Cs „ką̃ tù apiẽ šį̃ dalỹką, sãko, manaĩ?“; „Armīs fuit, armīs, inquam, dīmicandum“ C „Giñklais reikė́jo kovóti, kartóju, giñklais“