Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • lingu|a, ae f
  • Daiktavardis, 1 linksniuotė (taisyklinga), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)
  • Sirvydas 1642
    • Láćiná, łaćinſka mowá. Latina lingua. łotiniſzkas lieźuwis.
    • Ięzyk, Lingua. Lieźuwis.
    • Niemota, Infantia, vinculum & nodus linguæ. Neźadas, nekałba.
    • Oblizuię co, Circumlambo, os lingua detergo. Apłayźau.
    • ozor, Lingua bubula aut ſuilla, &c. Lieźuwis iau-ćio.
    • powśćiągánie ięzyka, Continentia, vel moderatio linguæ. Nuowaldźia lieźuwio.
    • powśćiągliwy w mowie, Cõtinens linguæ, taciturnus. Nuſituris kałboy.
    • Swierzbi mię co, Prurit mihi lingua, manus &c. Nieźtimi lieźuwis, etc.
    • Záiąkam ſię, Titubo, hæſito lingua, balbutio, Stenekliiu.
    • Zaiąkánie ſię, Hæſitatio, titubatio linguæ, Stenekliimas.
    • Záiąkliwy, záiąkáiący, Hæſitans lingua, bambalio, Steneklis, ſteneklius.
  • Jokantas 1936
    • lingua, ae f
      a) liežuvis linguam eicere, excidere, exserere L; *nigra subest udo lingua palato.
      b) trop. kalba Latina; *utraque graikų ir lotynų; Massilia a Graecis lingua divisa est skiriasi tarme; *linguam tenere tylėti; *commercia linguae kalbėjimasis; *I. mala kerėjimas; *vatum giedojimas; *linguae volucrum giedojimas; libera atvira; iškalba *tibi l. est; consilio neque manus deest neque l.
  • Kuzavinis 2007
    • lingu|a, ae f
      1. anat. liežùvis; prīma ~a PM liežùvio galiùkas; ~am exserere L iškìšti liežùvį; ◊ ~am tenēre O (continēre C) laikýti liežùvį (ùž dantų̃), t. y. tylė́ti;
      2. kalbà (Latīna Vr); ~a utraque H abì kal̃bos, t. y. graĩkų ir̃ lotỹnų; ējusdem ~ae esse C kalbė́ti tà pačià kalbà;
      3. prk.
      1) ìškalba O, H, L;
      2) bal̃sas; ~ae volucrum V paũkščių balsaĩ;
      3) plepùmas, gyrìmasis O;
      4. geogr. kyšulỹs, rãgas (īnsulae O)