māno

mān|o, āre, āvī, ātum
Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LA (2)

Sirvydas 1642
- Ciekący. Fluidus, manans. Tekus, kiauras.
- Ciekę. Mano, fluo, ſcateo, profluo, ſtillo. Teku.
- Krwią płynę, Sanguino, mano cruore, Krauiu teku.
- pocę ſię, potnieię. Sudo, emitto ſudorem, elicio, mano ſudore. Kayſtu.
- Strupy ćiekące w głowie, Manantia capitis vlcera. ſzaſzay.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- māno 1
  1) intr.
  
  a) tekėti, bėgti, lietis *fons sub ilice manat; manant lacrimae gaudio alicui L; *imbres nubibus manant in agros; culter cruore manans L; *omne supervacuum pleno de pectore manat išnyksta.
  
  b) trop.
  
  α) išeiti, kilti, turėti pradžią ab Aristippo Cyrenaica disciplina manavit; philosophiae fontes aperiemus, e quibus etiam illa manat.
  
  β) prasiplatinti, paplisti aër, qui per maria manat; malum manavit per totam Italiam; rumor manat totā urbe L; fidei nomen manat latissime.
  
  2) trans. lieti *lacrimas marmora manant; *tu mella manas.

Kuzavinis 2007
- mān|o, āre, āvī, ātum
  1. vi
  
  1) tekė́ti, bė́gti, plū́sti; líetis; srū́ti, srovénti; fōns ~at O tẽka šaltìnis; lacrimae ~ant Q srū̃va ãšaros;
  
  2) prk.
  
  a) kìlti, atsiràsti (peccāta C);
  
  b) paplìsti, pasklìsti (per Italiam C; tōtā urbe L);
  
  c) išgarúoti; išnỹkti, išdìlti, užsimir̃šti (plēnō dē pectore H);
  
  2. vt líeti (lacrimās O)