Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • ment|ior, īrī, ītus sum
  • Veiksmažodis, 4 asmenuotė, deponentinis. Skiemenys: LBB (3)
  • Susiję: mentītus
  • Sirvydas 1642
    • Bielę twarz. In genis mentior colorem fuco. Baltinu weydu, ſkálbiju weydu.
    • Kłamam, łgę, matam. Mentior, mendacium dico, mendacio fallo. Mełuo-iu, ſuku.
  • Jokantas 1936
    • mentior, mentītus sum 4 (inf. praes. mentirier P; fut. mentibitur ir mentibimur P) [mens; = „prasimanyti, išgalvoti“]
      1) intr.
      a) meluoti, apgauti in (de) aliqua re; oculi mentiuntur; apud aliquem primeluoti kam; subst. mentiēns, entis m melaginga išvada.
      b) apie poetą: meluoti (ir liet. k. „meluoti“ vartojamas prasme vokiečių dichten, fingieren, fabeln), kurti, pramanyti *Homerus ita mentitur.
      c) tapti melagium, nelaikyti žodžio.
      2) trans.
      a) prasimanyti eius consilio tantam rem est mentitus S; part. taip pat ir pass. mentītus 3 pramanytas, padirbtas, netikras, tariamas fictis mentitisque terroribus; *et se mentitis superos celasse figuris.
      b) melagingai pažadėti *quibus m. amica; *spem mentita seges.
      c) apsimesti *lana varios colores mentitur; *iuvenem mentiri pasiversti jaunikaičiu.
  • Kuzavinis 2007
    • ment|ior, īrī, ītus sum dep. [mēns]
      1. vi
      1) melúoti (dē aliquā rē arba in aliquā rē C etc.); ~īrī apud aliquem Pl, C primelúoti kám;
      2) kùrti; fantazúoti (apie rašytoją); ita ~ītur Homērus H taĩp kùria Homèras;
      3) nesilaikýti (dúoto) žõdžio, tàpti melagiù, apvìlti; nunquam tellūs ~īta colōnō Sl žẽmė niekadà neapvìldavo žémdirbio;
      2. vt
      1) prasimanýti (tantam rem S);
      2) melagìngai pažadė́ti, apvìlti lū̃kesčius; spem ~īta seges H lū̃kesčių nepatéisinę pasėliaĩ;
      3) apsimèsti, simuliúoti; pamė́gdžioti (variōs colōrēs V); ~īrī juvenem M pasiver̃sti jaunikáičiu