Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • nesc|io, īre, īvī (), ītum
  • Veiksmažodis, 4 asmenuotė. Skiemenys: LBA (3)
  • Sirvydas 1642
    • Nieumiem, Neſcio, ignoro. Nemoku.
    • Ktoś, niekto, Aliquis, quiſpiam, neſcio quis. Neźnau kas, nekurſay.
    • Niewiem, Neſcio, ſum neſcius, haud ſcio, ignoro, incertus ſum, latet me. Neźinau.
    • Nieznam, Non noſco, ignoro, neſcio. Ne paźiſtu.
  • Jokantas 1936
    • ne-scio 4 (impf. nescibam T, fut. nescibo P)
      a) nežinoti certum n. tikrai nežinau; nescio an hoc melius sit; nescio an non tur būt ne; su acc. c. inf.; su neties. kl.
      b) nežinoti, nepažinti *urbem Troiae; *puellae nescivere hiemem.
      c) nesuprasti, nemokėti, negalėti qui Graece nesciunt; *versus nescire nemokėti rašyti; Stoici irasci nesciunt.
      d) nescio quis, quid, qui, quae, quod (be įtakos į nuosaką) kažin kas, kažin kuris, toks, vienas nuper nescio quis ex me quaesivit; misit ad Caesarem nescio quem; talis fuit Athenis Timon nescio qui; casu n. quo; taip pat: nescio unde, quando, qua, quomodo, quo pacto.
  • Kuzavinis 2007
    • nesc|io, īre, īvī (), ītum vt [3. ne + scio]
      1. nežinóti (aliquem, aliquid, dē aliquā rē Pl, Te, C); certum ~īre C tikraĩ nežinóti;
      2. nepažìnti; nepatìrti; ~īre urbem Trōjae V nepažìnti Tròjos miẽsto; ~īre hiemem V nepatìrti žiemõs; ~īre perīcula Lcn nepatìrti pavójų;
      3. nesupràsti, nemokė́ti; nesugebė́ti, nepajė̃gti, negalė́ti; Graecē ~īre C nesupràsti graĩkiškai, nemokė́ti graĩkų kalbõs; ~īre equō haerēre H nesugebė́ti sėdė́ti añt árklio; ~īre quiescere L negalė́ti užmìgti; ◊ ~it vōx missa revertī H pasakýtas žõdis negrį̃žta;
      4. susilaikýti; ~īre vīnum J susilaikýti nuõ vỹno;
      5. (neverčiamas): ~io quis (quid) C kažkàs; ~io quī (quae, quod) C kažkóks; ~io quō modō C kažkaĩp, kažkókiu būdù; ~io quandō Pl kažkadà; ~io unde Pl ìš kažkur̃