nihil 1

1. nihil n
Daiktavardis, nelinksniuojamas, niekatroji, bendrinis. Skiemenys: BB (2)

Sirvydas 1642
- Nic, Nihil, nihilum. Niekas.
- Nieprawnie, bez poſtępku prawnego. Jure iudicioq[ue] ſublato, nihil iure, nihil lege agitur. Ne pagal tieſos.
- Nieprawnie, bez poſtępku prawnego. Jure iudicioq[ue] ſublato, nihil iure, nihil lege agitur. Ne pagal tieſos.
- Niewinien, Nullius rei cuiquã debitor, nihil cuiquam debens. Ne kałtas niekam.

Daukantas 1838
- Nihil, niek’s. Pro nihilo ducere, ùż nieko turiete.

Jokantas 1936
- nihil, nīl n indecl.
  1) subst. niekas n. est melius, n. loqui, n. malum, *nil lacrimabile; su gen. partit. nihil mali, n. eminentis, n. rerum humanarum; nōn nihil šiek tiek; nihil nōn viskas; nihil (aliud) nisi „tik“, nihil aliud quam L; nihil minus arba n. vero minus = n. sane visiškai ne; nihil est, quod arba cur, quam ob rem su conj. nėra pagrindo, kad arba dėlko; nihil ad me (attinet) man visai nerūpi; n. ad rem visai ne prie dalyko; bet n. ad aliquem niekas palyginti su kuo; aliquem n. putare niekais laikyti; n. esse nieko nereikšti, būti nuliu.
  
  2) adv.
  
  a) visai ne Catilinam n. metuo; n. cedimus Graeciae; ea species nihil terruit equos; n. indulgere N; nil te utor P; *nil opust coniuge.
  
  b) be jokio pagrindo, be jokios priežasties n. aliud quam L dėl jokios kitos priežasties; n. sane, n. nisi žinoma tuo vieninteliu tikslu, kad.

Kuzavinis 2007
- 1. nihil n ind. [3. ne + hilum]
  1. niẽkas; ~ loquī C niẽko nekalbė́ti; ~ novī C niẽko naũjo; ~ esse C niẽko neréikšti;
  
  2. (junginyje su neigiamos reikšmės žodžiais) nōn ~ N šìs tàs; šíek tíek; nōn ~ temporis N šíek tíek laĩko; ~ nōn C vìskas