- nūtātio
- nūto
- nūtrībilis
- nūtrīcātio
- nūtrīcātus
- nūtrīcium
- nūtrīcius 1
- nūtrīcius 2
- nūtrīco
- nūtrīcor
- nūtricula
- nūtrīmen
- nūtrīmentum
- nūtrio
- nūtrītor
- nūtrītūra
- nūtrītus
- nūtrīx
- nūtus
- nux
- Nyctēis
- nycteris
- Nycteus
- nycticorax
- nympha
- nymphaea
- Nymphaeum
- Nȳsa
- Nysaeī
- Nȳsaeus
- Nȳsēis
- Nȳsias
- Nȳsigena
- Nȳsius
- Nyssa
- O
- ō
- o-
- Oaxēs
- ob
- ob-
- obaerātus 1
- obaerātus 2
- obambulātio
- obambulo
- obārdēsco
- obarmo
- obaro
- obārsī
- obātrātus
- << >>
- nymph|a, ae (~ē, ēs) f
- Daiktavardis, 1 linksniuotė (graikiška), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)
- Jokantas 1936
nympha, ae f [νύμφη] a) *jauna moteriškė n. Oebalis = Helena.b) (taip pat nymphē, ēs f) nimfė; tai buvo šaltinių vandenų, jūrų, medžių ir kalnų dievybės, turėjusios įvairius vardus: najadės, oreadės, driadės, okeanidės ir kt.
- Kuzavinis 2007
- 1. nymph|a, ae f [gr.] 1. jaunà móteris; jaunóji, núotaka O;2. (vabzdžio) lėliùkė PM
- 2. nymph|a, ae (ir ~ē, ēs) f [gr.] 1. nìmfa (gamtos dievybė); pl. ~ae nìmfos: šaltinių, ežerų, upių (najãdės), jūrų (nereìdės), vandenyno bangų (okeanìdės), medžių (driãdės), kalnų (oreãdės);2. poet. ẽžero vanduõ M, P
- 1. nymph|a, ae f [gr.]