pōns

pōns, pont|is m
Daiktavardis, 3 linksniuotė (mišrusis tipas), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: L (1)

Sirvydas 1642
- Moſt, Pons. Tiłtas.
- Moſt ná pálách, Sublicius pons Tiłtas vnt kaſzku.
- Moſtowe, cło od moſtu, Vectigal ponti reficiendo inſtitutum. Muytas nuog tiłto.
- Moſtowy, celnik ná mośćie. Qui vectigal accipit, & pontis curam habet. Muytinikas vnt tylto eſſus.
- Podieźdźam, Vehor vel ſubeo equo, curru, ſubter pontem &c. ~~Pawaźnoiu~~ [Pawaźiuoiu] pa kuo.
- Wzwod, Pons mobilis, pons [ſ]ubductilis. Tiltas pakielimas.
- Wzwod, Pons mobilis, pons [ſ]ubductilis. Tiltas pakielimas.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- pōns, pontis m
  1) medžiais grįstas kelias per pelkes pontibus palude constratā.
  
  2) tiltas, lieptas per upę sublicius L polinis; pontem in flumine facere, efficere; amnem iungere ponte L; pontem rescindere, interscindere, dissolvere N.
  
  3)
  
  a) nuo laivo permetamas tiltelis ar lieptas į sausumą.
  
  b) nuleidžiamasai tiltas mūrui sujungti su bokštu.
  
  c) lieptas, kuriuo per komicijas rinkikai eidavo balsuoti į saepta.
  
  d) †laivo perdanga, kur stovėdavo sunkusis pabūklas.

Kuzavinis 2007
- pōns, pont|is m
  1. tìltas; pōns sublicius L põlių tìltas; ~em facere in flūmine Cs (per flūmen L) arba ~em flūminī injicere L (impōnere CR) pastatýti tìltą per̃ ùpę; flūmen jungere ~e L tìltu sujùngti ùpės krantùs; ~em facere nāvibus jūnctīs Cs ìš laivų̃ padarýti pontòninį tìltą;
  
  2. žabinių̃ kẽlias, kamšà (žabų, karčių grindinys per pelkę); cōnsternere palūdem ~ibus Cs nutiẽsti žabinių̃ keliùs per̃ pélkę;
  
  3. líeptas; (permetamas) tiltẽlis V, C;
  
  4. kar. pakeliamàsis tìltas (jungiantis apgulos bokštą su miesto siena) V;
  
  5. jūr. laĩvo dẽnis T