reliquum

reliqu|um, ī n
Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: BBB (3)

Sirvydas 1642
- Dopijam oſtátká, Ebibo reliquum, exhaurio. Iźgieru.
- Nápotym, In poſterũ, dehinc, in reliquum, poſt hac. Po tam.
- Ogarek świece, Candelæ combuſtæ reliquum. źwakagalis.
- Oſtatek czego, Extremum, reliquum & cætera, reſiduum, vltimum, Pałaykas.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- reliquus (relicuus) 3 [relinquo]
  1)
  
  a) likęs si qua spes r. est; reliquum est, ut lieka dar, kad; nihil sibi reliqui facere nieko neapleisti, viską padaryti; subst. reliquum, ī n kas liko, liekana reliquum noctis L; vitae reliquum N; reliqua belli L reikalingi karui baigti žygiai.
  
  b) kitas r. pars exercitūs; fuga tolimesnis bėgimas; Senones reliquique Galli; išskaičiuojant: Jovem, Junonem, reliquos; subst. ex omni r. iš likusios dalies.
  
  2)
  
  a) apie skolą: neprimokėtas, likęs nesumokėtas pecuniam r. solvere; subst. reliquum, ī n likusi dalis accipite reliquum P; cum tanta reliqua sint.
  
  b) apie laiką: būsimas gloria; non solum praesenti bello, sed etiam reliquo tempore N; in reliquum L.

Kuzavinis 2007
- reliqu|um, ī n [reliquus]
  1. líekana, likùtis, lìkusioji dalìs (vītae C; temporis Su); nihil est ~ī Cs niẽko neliẽka; in ~um S ateityjè;
  
  2. nepríemoka (accipere C)