- rubētum
- rubeus 1
- rubeus 2
- Rubī
- rubia
- Rubico
- rubicundus
- rubidus
- rūbīgo
- rubor
- rubrīca
- rubrīcātus
- rubrīcōsus
- Rubrius
- rubrus
- rubuī
- rubus
- rūctāmen
- rūctātio
- rūctātrīx
- rūctātus
- rūcto
- rūctor
- rūctus
- rudēns 1
- rudēns 2
- rūderārius
- rūderātio
- rūdero
- Rudiae
- rudiārius
- rudicula
- rudīmentum
- Rudīnī
- Rudīnus
- rudis 1
- rudis 2
- ruditās
- ruditus
- rudo
- rūdus 1
- rūdus 2
- rūfēsco
- rūfius
- rūfo
- Rufrae
- Rufrium
- Rūfulī
- rūfulus
- Rūfus
- << >>
- 1. rud|ēns, entis m
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (tipas su -nt-), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: BL (2)
- Sirvydas 1642
-
Liná. Rudens ora. Suktine, griźtine, kanapine wirwe.
-
- Jokantas 1936
- rudēns, entis m (f P) laivo lynas, virvė *stridor rudentum; rudentibus apta fortuna (pirklio) laimė pakibusi ant virvės (kaip ir jo laivas), labai netikra.
- Kuzavinis 2007
- 1. rud|ēns, entis m (laivo) lýnas, vir̃vė; complicāre ~entem Pl suvynióti vir̃vę; ~entis explicātio C lýno išvyniójimas; laxāre ~entēs V atrìšti lýnus, t. y. reñgtis išplaũkti; ◊ ~entibus apta fortūna C nuõ lýnų (tvirtùmo) priklaũsanti láimė, t. y. netikrà láimė