tardus

tard|us, a, um
Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LB (2)

Sirvydas 1642
- Leniwy. Tardus, piger, lentus ceſſator. Tingus, rumbus, ſtumbus tinginis.
- Nieochotny, Lentus, tardus, frigidus. Tingus.
- Nierychły, Tardus, lẽtus, ſerus. Ne graytas, neweykus.
- Nieſkwapliwy. Tardus, ſegnis, cunctator. Ne ſkubus, neweykus.
- Oćięźały, Grauis, tardus. Sunkus, apſunkis.
- Pozny, Serus, tardus. Wełus.
- Stępią iácháć, Lentè gradi, paſſu tardo ire. Eydiny iot.
- Szkapá, Caballus tardus, Kuynas.

Daukantas 1838
- Tardus, a, [u]m, weilùs, wielibas, tardiùs, wielesnei.

Jokantas 1936
- tardus 3 (adv. -ē) su comp. ir sup.
  1)
  
  a) lėtas, tingus velox an tardus; stellae tum celerius moventur, tum tardius; *tarde crescere; ad iniuriam tardiores mažiau palinkę.
  
  b) pamažu praeinąs, ilgai besitraukiąs *nox.
  
  c) vėlai ateinąs poena; tardissime Lentulus venit.
  
  d) paraližuojąs, darąs lėtu *podagra, *senectus.
  
  2) trop. siauraprotis, bukaprotis, negabus, kvailas nimis indociles quidam tardique sunt; mentes.

Kuzavinis 2007
- tard|us, a, um adj. (comp. ~ior C, sup. ~issimus Pl)
  1. lė̃tas, nepaslankùs (homo C);
  
  2. ilgaĩ truñkantis, ìlgas; nox ~a V ilgà naktìs;
  
  3. vėlùs, vėlývas (poena C);
  
  4. prk.
  
  1) vangùs, tingùs; bùkas, negabùs; ~um ingenium C negabùmas;
  
  2) káustantis, dãrantis lė̃tą (senectus H)