tumeo

tum|eo, ēre, uī
Veiksmažodis, 2 asmenuotė. Skiemenys: BBA (3)

Sirvydas 1642
- Nádymam ſię, Intumeſco, tumeo, turgeo, turgeſco. Paſipućiu, papuntu.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- tumeo, tumuī 2 [cnf. θυμός ir τύμβος „kapo kauburas“]
  1) būti sutinusiam *per pedes tumentes; *bile tumet iecur; *corpus veneno tumet; *anguis colla (gr. acc.) tumens; *vere tument terrae.
  
  2) trop.
  
  a) iš piktumo, puikybės užsidegti, pasipūsti irā L; tumens inani graculus superbia Ph; *laudis amore; †Nero longa serie Caesarum tumens.
  
  b) būti neramiam, grėsti neramumais *bella tument gresia karas; †Galliae tument.
  
  c) apie kalbėtoją ir kalbą: būti išpūstam, gašiam.

Kuzavinis 2007
- tum|eo, ēre, uī vi
  1. bū́ti sutìnusiam (pabur̃kusiam); ~ent pedēs V kójos tìnsta; lūmina flētū ~ent Ti nuõ verkìmo pabur̃ksta ãkys;
  
  2. išsipū̃sti; vēla ~ent H bùrės išsìpučia;
  
  3. bū́ti pripìldytam (prikimštám); ~ent saccī multō hordeō Ph maišaĩ pilnì miẽžių;
  
  4. kìlti; ā ventō unda ~et O bañgos kỹla nuõ vė́jo;
  
  5. prk.
  
  1) didžiúotis, pasipū̃sti (superbiā Ph);
  
  2) užsidègti (amōre H; īrā L);
  
  3) bū́ti neramiám; Galliae ~ent T Gãlijoje neramù;
  
  4) grė̃sti; bella ~ent O grẽsia karaĩ;
  
  5) bū́ti krìtiškos bū́klės (negōtia C);
  
  6) bū́ti išpūstám (pompãstiškam); ōrātio ~ēns C pompãstiška kalbà