- vīcēnī
- vīcennium
- vīcēnsumus
- vicēs
- vīcēsima
- vīcēsimānī
- vīcēsimārius 1
- vīcēsimārius 2
- vīcēsimus
- Vīcētia
- Vīcētīnī
- vīcī
- vicia
- viciārius
- vīciēs
- Vicilīnus
- vīcīna
- vīcīnālis
- vīcīnē
- vīcīnia
- vīcīnitās
- vīcīnitus
- vīcīnor
- vīcīnum
- vīcīnus 1
- vīcīnus 2
- vicis
- vicissātim
- vicissim
- vicissitūdo
- victima
- victimārius 1
- victimārius 2
- victimo
- vīctito
- Victor
- victor 1
- victor 2
- victōria
- Victōria
- victōriālis
- victoriātus 1
- victōriātus 2
- Victōriola
- victōriōsus
- victrīx 1
- victrīx 2
- vīctuālia
- vīctuālis
- victuma
- << >>
- 1. vīcīn|us, a, um
- Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LLB (3)
- Jokantas 1936
vīcīnus 3 su comp. [vicus]
1) kaimyniškas, kaimynystėje esąs, arti gyvenąs *vicinae urbes; in fundum vicini consulis arbores transferebantur; v. bellum L kaimynystėje; su dat. *amnis v. Sardibus; Thessalia, quae est vicina Macedoniae L; subst. vīcīnus, ī m kaimynas, vīcīna, ae f kaimynė, vīcīnum, ī n kaimynystė, artumas, pl. apylinkė.2) trop. artimas, panašus dialecticorum scientia v. ac finitima eloquentiae; apie laiką: arti esąs Latona vicina ad pariendum; *mors, exitium.
- Kuzavinis 2007
- 1. vīcīn|us, a, um adj. [vīcus] (comp. ~ior O) 1. kaimýninis (silva H; fundus C); kaimýno (pecus O); ◊ ~um pecus grandius ūber habet O kaimýno galvìjų ir̃ tešmuõ didèsnis, t. y. kaimýno vìskas geriaũ;2. prk.1) ar̃timas, panašùs (alicuī reī PM);2) ar̃timas, netrùkus bū́siantis (mors Ph)
- 1. vīcīn|us, a, um adj. [vīcus] (comp. ~ior O)