- dissideo
- dissidium
- dissīgnātio
- dissīgnātor
- dissīgno
- dissilio
- dissimilis
- dissimiliter
- dissimilitūdo
- dissimulanter
- dissimulantia
- dissimulātio
- dissimulātor
- dissimulo
- dissipābilis
- dissipātio
- dissipātus
- dissipo
- dissitus
- dissociābilis
- dissociātio
- dissocio
- dissolūbilis
- dissolūtē
- dissolūtio
- dissolūtus
- dissolvo
- dissonus
- dissors
- dissuādeo
- dissuāsio
- dissuāsor
- dissuāsōrius
- dissuāsus
- dissuī
- dissulto
- dissultus
- dissuo
- dissupo
- dissūtus
- distābēsco
- distaedet
- distantia
- distendo
- distentio
- distentus 1
- distentus 2
- distentus 3
- distermino
- distichon
- << >>
- dissolūti|o, ōnis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBLBA (5)
- Sirvydas 1642
-
odpor ſłowny, Infirmatio rei, refutatio, confutatio, diſſolutio criminis Atſpeis źodźieys.
-
Rozſypánie, Diſſipatio, diſſolutio, Roſypka, Idem Iźbarſtimas.
-
Swowolność, Inſolentia, petulantia, diſſolutio. Paſiłeydimas
-
Roſpuſta, ſwawola, Petulantia, diſſolutio, inſolentia, Pałoda.
-
Rozłączenie, Diſiunctio, diſſolutio. Perſkirimas.
-
- Kuzavinis 2007
- dissolūti|o, ōnis f [dissolvo] 1. atrišìmas, išar̃dymas; irìmas, skilìmas; ◊ ~o nātūrae C mirtìs;2. prk.1) panaikìnimas (lēgum C);2) paneigìmas; atšaukìmas (crīminum C);3) silpnùmas (animī C);3. gram. jungiamų̃jų žõdžių praleidìmas C, Q
- dissolūti|o, ōnis f [dissolvo]