- Lārīssaeus
- Lārīssēnsēs
- Lārius 1
- Lārius 2
- larix
- lars
- larus
- larva
- larvālis
- larvātio
- larvātus
- larvo
- laryngotomia
- larynx
- lasanum
- lāsar-
- lascīvē
- lascīvia
- lascīvio
- lascīvīosus
- lascīvitās
- lascīvus
- lāser
- lāserpīcifer
- lāserpīcium
- lassēsco
- lassitūdo
- lasso
- lassus
- lastaurus
- lātē
- latebra
- latebricola
- latebrōsē
- latebrōsus
- latēns
- latenter
- lateo
- later
- laterālis
- laterāliter
- laterāmen
- Laterānus 1
- Laterānus 2
- laterāria 1
- laterāria 2
- laterārius 1
- laterārius 2
- laterārius 3
- laterculus
- << >>
- 2. Latīn|us, ī m
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, tikrinis. Skiemenys: BLB (3)
- Jokantas 1936
Latium, iī n sritis vidurinėje Italijoje su vyriausiu miestu Roma; trop. †ius Latii arba ties. †Latium lotynų teisė (žiūr. Latinitas). iš čia 1) Latius 3 lotynų *montes; romėnų *forum.2) Latiālis, e ir Latiāris, e Lacijaus *populus; Juppiter Latiaris kaipo lotynų sąjungos globėjas; jo šventė Latiar, āris n.3) Latīnus 3 lotynų lingua, nomen; convertere in Latinum versti į lotynų k.; Latine loqui; feriae L. arba ties. Latīnae, ārum f lotynų sąjungos šventė pavasarį ant Albanų kalno L; subst. Latīnus, ī ma) lotynas, Lacijaus gyventojas; pl. lotynai L, taip pat: žmonės, turėję ius Latii (žiūr. Latinitas); iš čia vėl Latīniēnsis, e ir subst. Latīniēnsēs, ium m lotynai.b) Laurento karalius, išleidęs savo dukterį Laviniją už Enejaus.
- Kuzavinis 2007
- 2. Latīn|us, ī m [1. Latīnus] lotỹnas, Lãcijaus gyvéntojas L