- Titiēs
- tītillātio
- tītillo
- tītillus
- titio 1
- titio 2
- Titius 1
- Titius 2
- titivillīcium
- titubanter
- titubantia
- titubātio
- titubo
- titulo
- titulus
- Tituriānus
- Titurius
- Titus
- Tityos
- Tītyrus
- Tlēpolemus
- Tmarius
- Tmarus
- tmēsis
- Tmōlītēs
- Tmōlius 1
- Tmōlius 2
- Tmōlus
- Tōbiās
- tocullio
- todillus
- tōfīnus
- tōfus
- toga
- togāta
- togātus 1
- togātus 2
- togula
- Tolbiācum
- Tolēnus
- tolerābilis
- tolerābiliter
- tolerāns
- toleranter
- tolerantia
- tolerātio
- tolero
- Tolētānī
- Tolētānus
- Tolētum
- << >>
- Tītān, is m
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), vyriškoji, tikrinis. Skiemenys: LL (2)
- Susiję: Tītānēs; Tītānus
- Jokantas 1936
Tītān, ānis m [Τιτάν], kartais Tītānus, ī m titanas, papr. pl. Tītānes arba Tītānī senoji dievų giminė, Dangaus (Urano) ir Žemės (Gejos) šeši sūnūs: Cronos (Saturnus), Hyperion, Oceanus, Coeus, Crius ir Japetus. Po Urano viešpatavo Saturnas. Bet ir iš jo paveržė sostą Jupiteris. Titanus Jupiteris uždarė į Tartarą. Sing. apie dievybę, kilusią iš vieno kurio titano, yp. apie Saulės dievą (Sol), Hiperiono sūnų; iš čia †Tītāniacus 3 ir Tītānius 3 titano, titanų, titaniškas; subst. Tītānia, f titano duktė arba ainė, pvz. Latona, Kejaus (Coeus) duktė, Diana, Latonos duktė; Tītānis, idis f titano duktė, Tetidė ir Kirkė.
- Kuzavinis 2007
- Tītān, is m 1. Titãnas:1) Urano ir Gajos sūnus milžinas, O, H;2) Titano ainis, O, V, Ti;2. prk. sẽnis Pl
- Tītān, is m
