Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • Tītān|ēs, um m
  • Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), vyriškoji, tikrinis. Skiemenys: LLL (3)
  • Susiję: Tītān; Tītānus
  • Jokantas 1936
    • Tītān, ānis m [Τιτάν], kartais Tītānus, ī m titanas, papr. pl. Tītānes arba Tītānī senoji dievų giminė, Dangaus (Urano) ir Žemės (Gejos) šeši sūnūs: Cronos (Saturnus), Hyperion, Oceanus, Coeus, Crius ir Japetus. Po Urano viešpatavo Saturnas. Bet ir iš jo paveržė sostą Jupiteris. Titanus Jupiteris uždarė į Tartarą. Sing. apie dievybę, kilusią iš vieno kurio titano, yp. apie Saulės dievą (Sol), Hiperiono sūnų; iš čia †Tītāniacus 3 ir Tītānius 3 titano, titanų, titaniškas; subst. Tītānia, f titano duktė arba ainė, pvz. Latona, Kejaus (Coeus) duktė, Diana, Latonos duktė; Tītānis, idis f titano duktė, Tetidė ir Kirkė.
  • Kuzavinis 2007
    • Tītān|ēs, um m [Tītān] titãnai:
      1) senoji dievų giminė, šeši Urano ir Gajos sūnūs (Okeanas, Kojas, Hiperionas, Krijas, Japetas ir Kronas), Dzeuso nugalėti ir nutrenkti į Tartarą, Naev, Pl, O;
      2) titanų ainiai (Helijas, Atlantas, Prometėjas ir kt.) O, J