cēnāculum

cēnācul|um, ī n
Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LLBB (4)

Sirvydas 1642
- Altaná. Tabulatum ſupremum, cænaculum ſuper tectum. Pawietis vnt namu eſſus.
- Wieczernik, Cœnaculum, Wakarininikas.

Daukantas 1838
- Coenaculum, i, n. wakartine troba.

Jokantas 1936
- cēnāculum, ī n [ceno]
  a) valgomasai kambarys viršutiniame aukšte.
  
  b) trop. viršutinis aukštas; *kambarėlis palėpėje (vėliau — beturčių butas).

Kuzavinis 2007
- cēnācul|um, ī n [cēno]
  1. válgomasis (kambarỹs) Vr;
  
  2. viršutìnis aũkštas Pt; (namų̃) aũkštas C