- affecto
- affectōrius
- affectuōsē
- affectuōsus
- affectus 1
- affectus 2
- affero
- afficio
- affictus
- affīgo
- affingo
- affīnis 1
- affīnis 2
- affīnitās
- affīnxī
- affīrmātē
- affīrmātio
- affīrmātor
- affīrmo
- affīxus
- afflagrāns
- afflāmen
- afflātor
- afflātus
- affleo
- afflīctātio
- afflīctātor
- afflīctio
- afflīcto
- afflīctor
- afflīctrīx
- afflīctus 1
- afflīctus 2
- afflīgo
- afflo
- affluēns
- affluenter
- affluentia
- affluitās
- affluo
- affor
- affore
- afformīdo
- affrango
- affremo
- affricātio
- affrico
- affrictus
- affricuī
- affrio
- affūdī
- affuī
- affulgeo
- affundo
- affūsio
- affūsus
- affutūrus
- āfluo
- āfore
- Āfrāniānī
- Āfrāniānus
- Afrānius
- Āfrī
- Āfrica
- Āfricānae
- Āfricānus 1
- Āfricānus 2
- Āfricus 1
- Āfricus 2
- ag-
- agaga
- Agamēdēs
- Agamemnōn
- Agamemnonidēs
- Agamemnonius
- Aganippē
- Aganippēus
- Aganippis
- agāso
- Agathoclēs
- Agathyrna
- Agathyrsī
- Agāvē
- age
- Agedincum
- Agelastus
- agellus
- agēma
- Agēnor
- Agēnoreus
- Agēnoridēs
- agēns 1
- agēns 2
- ager
- Agēsilāus
- Agēsimbrotus
- Agēsipolis
- agesīs
- aggemo
- agger
- aggerātim
- >>
- 2. affīn|is, is m, f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (mišrusis tipas) arba 3 linksniuotė (būdvardžio tipas), vyriškoji arba moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLB (3)
- Jokantas 1936
af-fīnis, e [iš ad fines (esse, incolere)] a) artimas, gretimas, kaimynas, kaimynystėje esąs gens affinis Mauris L.b) trop.α) prisidėjęs prie ko, dalyvaująs kame, dalyvis, įsivėlęs, įpainiotas į ką, su dat. publicis an maritumis negotiis P; facinori dalyvis; su gen. huius suspicionis.β) per vedybas susigiminiavęs, giminė alicui; *affinia vincula giminystės ryšiai; subst. giminė, svainis, svainė, dieveris, moša cognati et affines giminės ir svainiai.
- Kuzavinis 2007
- 2. affīn|is, is m, f [1. affīnis] gimináitis ìš vedýbų (svainis, moša, dieveris, marti ir kt.); cōgnātī et ~ēs C (kraujo) gìminės ir̃ sváiniai