- dēspicātus 1
- dēspicātus 2
- dēspicientia
- dēspicio
- dēspicor
- dēspoliātio
- dēspoliātor
- dēspolio
- dēspondeo
- dēspōnsātio
- dēspōnso
- dēspōnsus
- dēspuī
- dēspūmo
- dēspuo
- dēspūtum
- dēsquamo
- dēsterno
- dēstico
- dēstillātio
- dēstillo
- dēstina
- dēstināta
- dēstinātio
- dēstinātum
- dēstino
- dēstitī
- dēstituo
- dēstitus
- dēstitūtio
- dēstitūtus
- dēstrātus
- dēstrāvī
- dēstrictus
- dēstringo
- dēstrūctio
- dēstrūctīvus
- dēstrūctor
- dēstrūctus
- dēstruo
- dēsubitō
- dēsūbulo
- dēsūdāsco
- dēsūdātio
- dēsūdēsco
- dēsūdo
- dēsuēfacio
- dēsuēfīo
- dēsuēsco
- dēsuētūdo
- << >>
- dēstināt|um, ī n
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LBLB (4)
- Jokantas 1936
dēstino 1 [iš *dē-stano, šalia sto, kaip ἱστάνω šalia ἵστημι] 1) įstiprinti, pririšti, prikalti, prikabinti antennas ad malos; rates ancoris.2) trop.a) nustatyti, paskirti, nuspręsti certae destinataeque sententiae; alicui diem necis; †imperio finem; tempus locumque ad certamen; Hannibali provinciam L; dies destinatus; quae agere destinaverat; ad omne obsequium destinatus pasiryžęs; aliquem consulem L numatyti; (animo, in animo) su acc. c. inf. tvirtai pasiryžti, nusistatyti; subst. dēstināta, ōrum n sumanymai, planai destinata exsequi; ex destinato iš anksto nusistačius.b) taikyti į ką, padaryti ką tikslu locum oris L; †aliquem ad ictum; subst. dēstinātum, ī n tikslas destinatum petentes L.c) skirti sau, pirkti hanc non properas destinare P.d) mergaitę numatyti už žmoną, sužadėti *aliquam forti marito uxorem.
- Kuzavinis 2007
- dēstināt|um, ī n [dēstino] tìkslas; ~um petentēs L síekiantys tìkslo