- intumus
- intuor
- inturbidus
- intus
- intūtus
- intybus
- inūber
- inūdo
- inula
- inulcero
- inuleus
- inultus
- inumbrātio
- inumbro
- inūmigo
- inunco
- inūnctio
- inūnctus
- inundātio
- inundo
- inungo
- inūnītus
- inūnxī
- inurbānē
- inurbānus
- inurgeo
- inūro
- inursī
- inūsitātē
- inūsitātus
- inussī
- inusta
- inustus 1
- inustus 2
- inūtilis
- inūtilitās
- inūtiliter
- Inuus
- invādo
- invalentia
- invalēsco
- invalētūdo
- invalidus
- invaluī
- invāsī
- invāsio
- invāsor
- invāsus
- invectīcius
- invectio
- << >>
- inurbān|us, a, um
- Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: BLLB (4)
- Sirvydas 1642
-
Nieobyczayny, Inurbanus, inciuilis, malè moratus. Newieźliwas. - Nieźartowny, Jnfacetus, inſulſus, inurbanus, frigidus, ineptus. Neiuokingas.
-
- Jokantas 1936
- in-urbānus 3 (adv. -ē) a) nemiestiškas, prastas, nemandagus, neišauklėtas non essem tam inurbanus ac paene inhumanus.b) be skonies, negudrus, nesąmojingas.
- Kuzavinis 2007
- inurbān|us, a, um adj. [2. in + 1. urbānus] 1. neišáuklėtas, nemandagùs, šiurkštùs C;2. lė́kštas, negudrùs, bè skõnio, nesąmojìngas H
- inurbān|us, a, um adj. [2. in + 1. urbānus]