- cōnsīderātor
- cōnsīderātus
- cōnsīdero
- cōnsīdium
- cōnsīdo
- cōnsīgnātio
- cōnsīgno
- cōnsilēsco
- cōnsiliārius 1
- cōnsiliārius 2
- cōnsiliātor
- cōnsiliātrīx
- cōnsilior
- cōnsilium
- cōnsiluī
- cōnsimilis
- cōnsipio
- cōnsisto
- cōnsistōrium
- cōnsita
- cōnsitio
- cōnsitor
- cōnsitūra
- cōnsitus
- cōnsobrīna
- cōnsobrīnus
- cōnsociātio
- cōnsociātus
- cōnsocio
- cōnsōlābilis
- cōnsōlāmen
- cōnsōlātio
- cōnsōlātīvus
- cōnsōlātor
- cōnsōlātōriē
- cōnsōlātōrius
- cōnsōlātrīx
- cōnsōlida
- cōnsolidātio
- cōnsolido
- cōnsōlo
- cōnsōlor
- cōnsonāns 1
- cōnsonāns 2
- cōnsonanter
- cōnsonantia
- cōnsonē
- cōnsono
- cōnsonus
- cōnsōpio
- << >>
- 2. cōn|sors, sortis m, f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), vyriškoji arba moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LL (2)
- Jokantas 1936
cōn-sors, sortis vieno likimo: 1)a) dalyvaująs, subst. dalyvis, bendrininkas gloriosi laboris, mendicitatis; in lucris atque furtis; c. mecum temporum illorum.b) bendras *tecta.2)a) bendratėvainis, -nė, turįs bendrą su kuo palikimą tres fratres consortes.b) broliškas, seseriškas, subst. brolis, sesuo *pectora, *sanguis; *dea consors Phoebi.
- Kuzavinis 2007
- 2. cōn|sors, sortis m, f [1. cōnsors] 1. dalỹvis; beñdrininkas, beñdras (labōris C; in furtīs C); ~sors imperiī Su bendraval̃dis; ◊ ~sors vītae Q (torī O) gyvẽnimo draũgas, sutuoktìnis;2. brólis; sesuõ O, Ti
- 2. cōn|sors, sortis m, f [1. cōnsors]
