Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • 1. contin|ēns, entis
  • Būdvardis, 3 linksniuotė (tipas su -nt-), 1 galūnės. Skiemenys: LBL (3)
  • Susiję: contentus 2; contineo; continuī
  • Sirvydas 1642
    • powśćiągliwy, Continens, temperans, Nuſituris
    • powśćiągliwy w mowie, Cõtinens linguæ, taciturnus. Nuſituris kałboy.
    • przyłęgły, Adiacens, contiguus, continens. Gretey eſſus.
  • Jokantas 1936
    • continēns, entis (adv. -enter) su comp. ir sup [ptc. iš contineo] drauge laikąs:
      1)
      a) erdvėje: gretimas, šalimas, sueinąs aër mari c; praedia huic fundo continentia; collis ripae c.; Cappadociae pars, quae cum Cilicia c. est.
      b) laiko bėgyje: tuojau po to sekąs, einąs dies his funeribus continentes; timori perpetuo ipsum malum c. fuit L.
      2)
      a) erdvėje: tolydinis, be pertraukos, nepaliaujamas silvae ac paludes; agmen migrantium; Gallia Galijos žemynas; subst. continēns, entis f (abl. continenti) žemynas, kontinentas.
      b) laiko bėgyje: be paliovos, be pertraukos einąs, nepaliaujamas, nuolatinis bella, impetus, oratio; continenter pugnare.
      3) trop. susilaikąs, nuosaikus continenter vivere; retorikoje subst. continentia, ium n svarbiausias dalykas.
  • Kuzavinis 2007
    • 1. contin|ēns, entis
      1. part. praes. iš contineo;
      2. adj. (comp. ~entior C, sup. ~entissimus C)
      1) susisíekiantis, grẽtimas (marī C);
      2) tuõj põ tõ ateĩnantis; ~entibus diēbus Cs ateĩnančiomis dienomìs;
      3) nepértraukiamas, nepaliáujamas, nuolatìnis, tolỹdinis (labor Cs; imber L);
      4) rišlùs, nuoseklùs (ōrātio C);
      5) prk. santūrùs, saikìngas, nuosaikùs (homo C);
      6) esmìnis, pagrindìnis C