- dispulvero
- dispungo
- disputābilis
- disputātio
- disputātor
- disputo
- disquīro
- disquīsītio
- disrumpo
- dissaepīmentum
- dissaepio
- dissaeptio
- dissaeptum
- dissaeptus
- dissavior
- disseco
- dissectio
- dissēdī
- dissēminātio
- dissēmino
- dissēnsī
- dissēnsio
- dissēnsus 1
- dissēnsus 2
- dissentāneus
- dissentio
- dissēpio
- disserēnascit
- disserēnat
- dissero 1
- dissero 2
- disserpo
- dissertātio
- disserto
- dissertus
- disseruī
- dissessus
- dissēvī
- dissicio
- dissidēns
- dissidentia
- dissideo
- dissidium
- dissīgnātio
- dissīgnātor
- dissīgno
- dissilio
- dissimilis
- dissimiliter
- dissimilitūdo
- << >>
- dispic|io, ere; spexī, spectum
- Veiksmažodis, mišrioji asmenuotė. Skiemenys: LBBA (4)
- Susiję: dispectus 1
- Jokantas 1936
di-spicio, spēxī, spectum 3 [dis-specio] a) pramerkti akis, pradėti žiūrėti Epaminondas, ut primum dispexit, quaesivit; catuli, qui iam dispecturi sunt.b) trop.α) įžiūrėti, suvokti, pastebėti, pažinti, atskirti ad terram aspice et dispice; quid velit, non dispicio; verum; acie mentis; dispice insidiatorem et petitum insidiis L atskirk; virtus est, ubi occasio admonet, dispicere P.β) apsvarstyti, apmąstyti res Romanas.
- Kuzavinis 2007
- dispic|io, ere; spexī, spectum [dis + specio] 1. pramérkti akìs, pradė́ti žiūrė́ti; catulī, quī jam dispectūrī sunt C šuniùkai, kuriẽ greĩt pradė̃s žiūrė́ti;2. pamatýti (rem Lu);3. prk.1) apsvarstýti, apmąstýti (rēs Rōmānās C);2) įžiūrė́ti, suvókti, supràsti, pažìnti (vērum C); quid velit, nōn ~io C nesuprantù, kõ jìs nóri
- dispic|io, ere; spexī, spectum [dis + specio]
