- disputātio
- disputātor
- disputo
- disquīro
- disquīsītio
- disrumpo
- dissaepīmentum
- dissaepio
- dissaeptio
- dissaeptum
- dissaeptus
- dissavior
- disseco
- dissectio
- dissēdī
- dissēminātio
- dissēmino
- dissēnsī
- dissēnsio
- dissēnsus 1
- dissēnsus 2
- dissentāneus
- dissentio
- dissēpio
- disserēnascit
- disserēnat
- dissero 1
- dissero 2
- disserpo
- dissertātio
- disserto
- dissertus
- disseruī
- dissessus
- dissēvī
- dissicio
- dissidēns
- dissidentia
- dissideo
- dissidium
- dissīgnātio
- dissīgnātor
- dissīgno
- dissilio
- dissimilis
- dissimiliter
- dissimilitūdo
- dissimulanter
- dissimulantia
- dissimulātio
- << >>
- dissoci|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LBBA (4)
- Kuzavinis 2007
- dissoci|o, āre, āvī, ātum vt [dis + socio] 1. atskìrti (montēs valle H); suskáldyti (barbarōrum cōpiās S);2. skìrti, darýti skìrtumą; ~āre dīsertōs ā doctīs C skìrti iškalbìngus nuõ mókytų;3. prk. (pa)darýti svẽtimą, atšáldyti, atitólinti; ~āre hominēs C padarýti žmónes svẽtimus; ~āre amīcitiās C nutráukti draũgiškus sántykius
- dissoci|o, āre, āvī, ātum vt [dis + socio]

