extorqueo

extorqu|eo, ēre; torsī, tortum
Veiksmažodis, 2 asmenuotė. Skiemenys: LLBA (4)
Susiję: extorsī; extortus

Sirvydas 1642
- Wyćiſkam co ná kiem. Extorqueo, elicio. Iźwerźiu, iźgalu.
- Wydźieram, Eripio, extorqueo, exprimo. Iſzpłeśiu.
- wykręcam co komu z rąk. Extorqueo. Iſzwerźiu kam ku iſz runku.
- wymęczyć co ná kiem, Tormentis cogere fateri, tormentis veritatem extorquere iźkunkint.
- wyſtráſzyć co ná kim, Metu extorquere. Iſzbaydit.

Daukantas 1838
- Extorq[u]eo, es, torsi, tortum, torquere, îszplieszù.

Jokantas 1936
- ex-torqueo, torsī, tortum 2
  a) išsukti, ištraukti, atimti arma, tela de (e) manibus alicuius; *mucronem dextrae.
  
  b) apie žmogaus kūno sąnarius: išsukti, išnarinti, kankinti obsides; apie laužinimą: in servilem modum lacerati et extorti L.
  
  c) trop. išspausti, priversti, išplėšti victoriam hosti; Macedoniam, regnum; †consulatum senatui; confessionem erroris; extorsisti, ut faterer; sententias de manibus iudicum vi quadam orationis.

Kuzavinis 2007
- extorqu|eo, ēre; torsī, tortum vt [ex + torqueo]
  1. išsùkti, išnarìnti (alicuī pollicem Pt); extorsit articulum Se išnarìno są́narį;
  
  2. ištráukti, išplė́šti (arma ē manibus cīvium C; alicuī sīcam dē manibus C);
  
  3. kankìnti (aliquem Te);
  
  4. prk.
  
  1) išspáusti, išplė́šti (victōriam hostī L); išgáuti (pecūniam ab aliquō C); ~ēre alicuī vēritātem C išgáuti ìš kõ tiẽsą;
  
  2) priver̃sti; ~ēre alicuī Vlg priver̃sti ką̃;
  
  3) atim̃ti (rēgnum alicuī L); ~ēre alicuī vītam Lu atim̃ti kám gyvýbę (nužudýti ką̃);
  
  4) išvýti (Hannibalem Fl)