- īnstrēnuus
- īnstrepo
- īnstringo
- īnstrūctē
- īnstrūctio
- īnstrūctor
- īnstrūctus 1
- īnstrūctus 2
- īnstrūmentum
- īnstruo
- īnsuāvis
- īnsuāvitās
- Īnsuber
- Īnsubrēs
- īnsūdo
- īnsuēfactus
- īnsuēsco
- īnsuētus 1
- īnsuētus 2
- insuēvī
- īnsufficiēns
- īnsufficientia
- īnsula
- īnsulānus
- īnsulārius
- īnsulsē
- īnsulsitās
- īnsulsus
- īnsultātio
- īnsulto
- īnsultūra
- īnsultus
- īnsum
- īnsūmo
- īnsūmptio
- īnsuo
- īnsuper 1
- īnsuper 2
- īnsuperābilis
- īnsurgo
- īnsuspicābilis
- īnsustentābilis
- īnsusurrātio
- īnsusurro
- īnsūtus 1
- īnsūtus 2
- īntābēsco
- intāctilis
- intāctus 1
- intāctus 2
- << >>
- īnstitūti|o, ōnis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBLBA (5)
- Sirvydas 1642
-
Cwiczenie kogo. Inſtitutio, diſciplina, eruditio. Pratinimas ko. - Vczenie kogo. Inſtitutio, inſtructio, eruditio, diſciplina, Mokimas.
-
- Jokantas 1936
- īnstitūtio, ōnis f [instituo] a) įrengimas, įtaisymas rerum; vitae communis; institutionem suam conservare paprotys.b) mokymas, pamokymas puerilis, Graeca; de aliqua re; †Cynica pagrindiniai dėsniai.
- Kuzavinis 2007
- īnstitūti|o, ōnis f [īnstituo] 1. įrengìmas, įtaĩsymas; nustãtymas; sutvar̃kymas (alicūjus reī C);2. mókymas (Stōica Se); vėl. pl. ~ōnēs pamókymai;3. núostata; ~ōnem suam cōnservāre C laikýtis sàvo núostatos
- īnstitūti|o, ōnis f [īnstituo]