- conjectus 2
- cōnifer
- cōniger
- conisco
- cōnītor
- conjuga
- conjugālis
- conjugātio
- conjugiālis
- conjugium
- conjugo
- conjugus
- conjūnctē
- conjūnctim
- conjūnctio
- conjūnctīvus
- conjūnctum
- conjūnctus
- conjungo
- conjūnx
- conjūnxī
- conjūrātio
- conjūrātus 1
- conjūrātus 2
- conjūro
- conjux
- cōnīventia
- cōnīveo
- cōnīxus
- conl-
- conm-
- conne-
- connītor
- connīveo
- connūb-
- connumero
- Conōn
- cōnōpeum
- cōnōpium
- cōnor
- conp-
- conquassātio
- conquasso
- conqueror
- conquestio
- conquestus 1
- conquestus 2
- conquiēsco
- conquinīsco
- conquīro
- << >>
- conjūr|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
- Susiję: conjūrātus 1
- Jokantas 1936
con-iūro 1
a) prisiekti drauge coniurabant sese non abituros L; apie kariuomenę: omnes iuniores Italiae coniurant drauge prisiekia vėliavai.b) priesaika pasižadėti, priesaika patvirtinti sąjungą barbari coniurare coeperunt; su acc. c. inf. inter se coniurant nihil nisi communi consilio acturos; *mille rates coniuratae sąjungininkų laivynas; *altera res coniurat amice yra draugingoje sąjungoje.c) susimokyti, daryti sąmokslą, susikalbėti, daryti suokalbį cum aliquo contra aliquem (aliquid); adversus rem publicam L; de interficiendo Pompeio; arma coniurata suokalbininkų; su ut L; su acc. c. inf. SL; subst. coniūrātī, ōrum m suokalbininkai, sąmokslo dalyviai, susibaudėliai.
- Kuzavinis 2007
- conjūr|o, āre, āvī, ātum vi [con + jūro] 1. kartù prisíekti; inter nōs ~āvimus Pl mès ẽsame víenas kitám prisíekę;2. príesaika pasižadė́ti; príesaika patvìrtinti są́jungą Cs;3. sudarýti są́mokslą, susimókyti (cum aliquō contrā aliquem C; inter sē S; adversus rem pūblicam L)
- conjūr|o, āre, āvī, ātum vi [con + jūro]