- mortāliter
- mortāria
- mortāriolum
- mortārium
- morticīna
- morticīnum
- morticīnus 1
- morticīnus 2
- mortifer
- mortiferē
- mortifero
- mortiferus
- mortificābilis
- mortificātio
- mortifico
- mortificus
- mortuālia
- mortuōsus
- morturio
- mortuus 1
- mortuus 2
- morula
- mōrulus
- mōrum
- mōrus 1
- mōrus 2
- mōrus 3
- mōs
- Mosa
- moschātus
- Moschī
- Moschus
- moschus
- moscicus
- Moscovia
- Moscovīticus
- Mosella
- Mōsēs
- Mostēna
- Mostēnī
- mōtābilis
- mōtacilla
- mōtio
- mōtito
- mōtīvus
- mōto
- mōtor
- mōtōrium
- mōtōrius
- mōtus 1
- << >>
- 2. mortāl|is, is m
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (būdvardžio tipas), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLB (3)
- Jokantas 1936
mortālis, e [mors] a) mirtingas omne animal est mortale; animi sunt in corporibus mortalibus; subst. mortālis, is m mirtingasis, žmogus eum omnes mortales oderunt; trop. praeinamas, nykstamas, gaištamas, ne amžinas inimicitiae, leges.b) žemiškas, žmogiškas, žmogaus ultimum operum mortalium L čia žemėje; *non est mortale, quod optas; *vulnus žmogaus ranka padaryta; subst. mortālia, ium n kas yra žmogiška, šios žemės dalykai arba darbai, žmogaus likimas, kančios, vargas.
- Kuzavinis 2007
- 2. mortāl|is, is m [1. mortālis] mirtìngasis, žmogùs Pl, C