- obsolēvī
- obsolido
- obsōnātor
- obsōnātus
- obsōnium
- obsōno 1
- obsono 2
- obsōnor
- obsorbeo
- obstāculum
- obstantia
- obstetrīcia
- obstetrīcius
- obstetrīco
- obstetrīx
- obstinātē
- obstinātio
- obstinātus
- obstino
- obstipēsco
- obstīpus
- obstita
- obstitī
- obstitum
- obstitus
- obsto
- obstrāgulum
- obstreperus
- obstrepitāculum
- obstrepito
- obstrepo
- obstrictē
- obstrictus
- obstrigillātor
- obstrigillo
- obstringo
- obstrūctio
- obstruo
- obstupefacio
- obstupefīo
- obstupendus
- obstupeo
- obstupēscendus
- obstupēsco
- obstupidus
- obstupuī
- obsum
- obsuo
- obsurdātus
- obsurdēfacio
- << >>
- 2. obtent|us, ūs m
- Daiktavardis, 4 linksniuotė, vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLB (3)
- Jokantas 1936
obtentus, ūs m [obtendo] a) uždengimas *toros obtentu frondis inumbrat.b) trop.α) priedanga secundae res mire sunt vitiis obtentui S uždengia; †obscurum noctis obtentui fugientibus... tamsi naktis pridengia...β) apsimetimas, pasiteisinimas, dingstė sub eius obtentu cognominis L; †cupido auri obtentum habebat, quasi subsidium pararetur.
- Kuzavinis 2007
- 2. obtent|us, ūs m [obtendo] 1. uždengìmas; dangà, ãpdangalas (frondis V; vestis Se);2. prk.1) príedanga; dingstìs; sub ~ū līberātiōnis Ju vadãvimo dingstimì;2) atsikalbinė́jimas, téisinimasis; aliquid ~uī sūmere T téisintis kuõ
- 2. obtent|us, ūs m [obtendo]
