- obtenebrēsco
- obtenebro
- obtentus 1
- obtentus 2
- obtero
- obtestātio
- obtestor
- obtēxī
- obtexo
- obticentia
- obticeo
- obticēsco
- obtigī
- obtineo
- obtingo
- obtinnio
- obtinuī
- obtorpeo
- obtorpēsco
- obtorqueo
- obtrectātio
- obtrectātor
- obtrecto
- obtrītus
- obtrīvī
- obtrūdo
- obtruncātio
- obtrunco
- obtrūsī
- obtrūsus
- obtudī
- obtueor
- obtulī
- obtundo
- obtūnsus
- obtuor
- obtūrāmentum
- obtūrātio
- obturbo
- obtūro
- obtūsē
- obtūsiangulus
- obtūsitās
- obtūsus
- obtūtus
- obumbro
- obūnctus
- obuncus
- obundo
- obustus
- << >>
- 2. obtent|us, ūs m
- Daiktavardis, 4 linksniuotė, vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLB (3)
- Jokantas 1936
obtentus, ūs m [obtendo] a) uždengimas *toros obtentu frondis inumbrat.b) trop.α) priedanga secundae res mire sunt vitiis obtentui S uždengia; †obscurum noctis obtentui fugientibus... tamsi naktis pridengia...β) apsimetimas, pasiteisinimas, dingstė sub eius obtentu cognominis L; †cupido auri obtentum habebat, quasi subsidium pararetur.
- Kuzavinis 2007
- 2. obtent|us, ūs m [obtendo] 1. uždengìmas; dangà, ãpdangalas (frondis V; vestis Se);2. prk.1) príedanga; dingstìs; sub ~ū līberātiōnis Ju vadãvimo dingstimì;2) atsikalbinė́jimas, téisinimasis; aliquid ~uī sūmere T téisintis kuõ
- 2. obtent|us, ūs m [obtendo]
