pūblicus 3 (adv. -ē) [iš senov. poplicus „kas liečia tautą“, iš populus] 1) tautos, valstybės sive privatus esset sive publicus locus
N ar tai būtų privatinė ar valstybės žemė; pecunia, agri,
†vectigalia, dii, ius; iniuriae valstybei padarytos; equus
L valstybės lėšomis pirktas; servus valstybinis tarnas; auctor consilii p. senato; causa
L valstybės reikalas, (Cicer.) kriminalinė byla; sollicitudo
L dėl valstybės; occupationes reikalai; poena
L valstybės uždėta; fides
S pažadas;
rēs-pūblica a) valstybės reikalas, valstybės dalykas, valstybės valdymas, valstybės gerovė rem publicam senatui permittere; ad rem p. accedere; rem p. suscipere; versari in re p. užsiimti politika; in rebus publicis; rem p. bene gerere; est e re p. valstybės reikalas; res communis, res p.
b) valstybės iždas reliquias rei p. dissipare.
c) valstybė rem p. defendere; hac praesertim re p. tokioje valstybės padėtyje.
Subst. pūblicus, ī
m valstybės vergas, žvalgas;
a) valstybės nuosavybė, yp. valstybinė žemė aliquid pūblicum populi Romani facere.
b) valstybės iždas, valstybės turtas, išnuomotosios valstybės pajamos auri vim in publicum referre
N; eorum bona in publicum addicebat; pecunias in publico deponere; pecuniam de publico dare; in publicum emere
L valstybės iždui = valstybės lėšomis; p. habere
P būti valstybės pajamų nuomotoju.
c) bendras visų reikalas, valstybė frumentum conferre in p. valstybės reikalams;
†auxilium in publicum polliceri bendrai visų naudai.
2) viešas, bendras, paprastas
*lux publica mundi;
*cura iuvenum;
*structura carminis kasdienis;
subst. pūblica, ae
f paleistuvė; pūblicum, ī
n viešuma, vieša vieta, gatvė in publicum prodire; in publico convivari viešai; in p. esse būti nenamie; publico carere,
†abstinere neišeiti iš namų; signa in publico posita.
