2. prīnc|eps, ipis m [1. prīnceps] 1. vãdas, vadõvas, vir̃šininkas, vyresnỹsis (legātōrum
L; equitātūs
CR); ~eps conjūrātiōnis
C sukilìmo vãdas; Zēnō ~eps Stōicōrum
C Zenònas, stòikų galvà; ~eps senātūs
L senãto vyresnỹsis;
2. pl. ~ipēs kilmìngieji, didúomenė (Athēniēnsium
C); vyresnýbė; nam ~ipēs nōn sunt timōrī bonī operis, sed malī
Vlg jùk vyresnýbės bìjoma nè gẽra dãrant, õ pìkta;
3. valdõvas (urbium
H); kunigáikštis; imperãtorius (Augustus
T); uxor ~ipis
T imperatoríenė; ~eps juventūtis
C sósto į́pėdinis, imperãtoriaus sūnùs; ~eps pācis
Vlg taikõs kunigáikštis;
4. įkvėpė́jas, kùrstytojas, sumanýtojas, pradiniñkas; ~eps bellī īnferendī
Cs kãro kùrstytojas; ~eps inveniendī
C išradė́jas; ~eps cōnsiliī
Cs plãno kūrė́jas; ~eps familiae
L prótėvis;
5. kar. avangárdo kovótojas;
vėliau suñkiai ginklúotas antrõs kautỹnių lìnijos karỹs; antrõs kautỹnių lìnijos kareĩvių manìpulas; antrõs kautỹnių lìnijos kareĩvių centuriònas
L