dūrus 3 (adv. -ē ir T† -iter) su comp. ir sup. kietas: 1)
a) palytėti:
kietas ferrum, lapis,
*cubile,
*os kaulas.
b) ausiai: šiurkštus, nemalonus vocis genus, verbum, oratio, syllabae, compositio.
c) akiai: sunkus, nenatūralus, nedailus, nemalonus signa; taip pat ir apie dailininką: poëta durissimus.
d) apie skonį:
aitrus, gaižus cibus
P.
a) sukietėjęs, kietas, tvirtas, stipras homo asper et durus; Spartiatae;
*d. a stirpe genus;
*durae tellus Hiberiae; durius vitae consulere padaryti sau galą.
b) šiurkštus, stačiokiškas, prastas poëta durus et rusticus; d. et incultus; duriores et oratione et moribus;
*cothurnus.
c) nejautrus, kietaširdis, nepalenkiamas, aštrus durus in plebem ordo; animo agresti et duro;
*†durum est su
inf. žiauru, nemandagu.
d) apie daiktus ir aplinkybes:
sunkus, varginantis, slegiantis, žiaurus, pavojingas *labor,
*dolor,
*cura,
*viae; durissimum anni tempus; tempestas, hiems,
*iter; durum est
*su
inf. pavojinga; si nihil esset durius jei nebūtų kokių sunkumų;
*humus sunkus dirbti;
subst. dūra, ōrum
n = res durae sunki padėtis, vargas.
e) taupus, spulus
*durus nimis attentusque videris; parce ac duriter
T.
