- inula
- inulcero
- inuleus
- inultus
- inumbrātio
- inumbro
- inūmigo
- inunco
- inūnctio
- inūnctus
- inundātio
- inundo
- inungo
- inūnītus
- inūnxī
- inurbānē
- inurbānus
- inurgeo
- inūro
- inursī
- inūsitātē
- inūsitātus
- inussī
- inusta
- inustus 1
- inustus 2
- inūtilis
- inūtilitās
- inūtiliter
- Inuus
- invādo
- invalentia
- invalēsco
- invalētūdo
- invalidus
- invaluī
- invāsī
- invāsio
- invāsor
- invāsus
- invectīcius
- invectio
- invector
- invectus
- inveho
- invēndibilis
- invenio
- inventārium
- inventio
- inventor
- << >>
- inūtil|is, e
- Būdvardis, 3 linksniuotė (taisyklingas būdv. tipas), 2 galūnių. Skiemenys: BLBB (4)
- Sirvydas 1642
-
Fántáſtykuię. Imaginor figmenta vana, fingo puerilia, voluo animo inutilia. Niekud[Niekus] muſtau, źiedźiu, waydinu, waydus darau. - Nie pity, Potui inutilis, non potabilis. Negieriamas.
- Niepoźyteczny. Inutilis, nulli vſui inſeruit, infructuoſ[us]. Ne naudingas.
-
- Jokantas 1936
- in-ūtilis, e (adv. -iter) su comp. ir sup. a) nenaudingas, netinkamas i. bello arba ad bellum; ad rem gerendam; †humus movendis turribus.b) kenksmingas, pragaištingas civis seditiosus et i.; oratio civitati i. L.
- Kuzavinis 2007
- inūtil|is, e adj. [2. in + ūtilis] (comp. ~ior O; sup. ~issimus Ce); 1. nenaudìngas, nereikalìngas, netiñkamas (ad aliquid Cs; alicuī reī Q);2. kenksmìngas, pavojìngas, pragaištìngas, pražūtìngas (cīvitātī L)
- inūtil|is, e adj. [2. in + ūtilis] (comp. ~ior O; sup. ~issimus Ce);