- dēscrībo
- dēscrīptē
- dēscrīptio
- dēscrīptiōnālis
- dēscrīptiuncula
- dēscrīptīvus
- dēscrīptor
- dēscrīptus
- dēscrobo
- dēsculpo
- dēseco
- dēsecro
- dēsectio
- dēsectus
- dēsecuī
- dēsēdī
- dēsenēsco
- dēsero 1
- dēsero 2
- dēserpo
- dēserta
- dēsertio
- dēsertitūdo
- dēsertor
- dēsertrīx
- dēsertum
- dēsertus
- dēservio
- dēservītio
- dēses 1
- dēses 2
- dēsessus
- dēsiccātio
- dēsiccātīvus
- dēsicco
- dēsideo
- dēsīderābilis
- dēsīderātio
- dēsīderātīvus
- dēsīderium
- dēsīdero
- dēsidia 1
- dēsīdia 2
- dēsidiābulum
- dēsidiōsē
- dēsidiōsus
- dēsīdo
- dēsīgnātio
- dēsīgnātor
- dēsīgnātus
- dēsīgno
- dēsiī
- dēsilio
- dēsino
- dēsipiēns
- dēsipio
- dēsisto
- dēsitus
- dēsōlātio
- dēsōlātor
- dēsōlātus
- dēsōlo
- dēsomnis
- dēspectātio
- dēspectātor
- dēspectio
- dēspecto
- dēspectus 1
- dēspectus 2
- dēspērābilis
- dēspēranter
- dēspērātē
- dēspērātio
- dēspērātus
- dēspēro
- dēspēxī
- dēspicātio
- dēspicātus 1
- dēspicātus 2
- dēspicientia
- dēspicio
- dēspicor
- dēspoliātio
- dēspoliātor
- dēspolio
- dēspondeo
- dēspōnsātio
- dēspōnso
- dēspōnsus
- dēspuī
- dēspūmo
- dēspuo
- dēspūtum
- dēsquamo
- dēsterno
- dēstico
- dēstillātio
- dēstillo
- dēstina
- dēstināta
- dēstinātio
- >>
- dēsīgn|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
- Susiję: dēsīgnātus
- Kuzavinis 2007
- dēsīgn|o, āre, āvī, ātum vt [dē + sīgno] 1. pažymė́ti, pažénklinti (urbem arātrō V); nubrė́žti, apibrė́žti (fīnēs alicuī reī L); skìrti (alicuī locum Vi); ~āre locum circō L skìrti viẽtą cìrkui;2. ródyti, paródyti; ~āre aliquem digitō O paródyti ką̃ pirštù;3. prk.1) nuródyti, užsimiñti; ~āre aliquid verbīs (ōrātiōne) C užsimiñti apiẽ ką̃ (kalbojè);2) iškélti aikštė̃n, atskleĩsti (nimiam luxuriam Cs);4. paskìrti, išriñkti; cōnstituere et ~āre C nustatýti ir̃ paskìrti; ~āre cōnsulem S išriñkti kònsulą
- dēsīgn|o, āre, āvī, ātum vt [dē + sīgno]