silentium

silenti|um, ī n
Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: BLBB (4)

Sirvydas 1642
- Milczenie, Silentium, taciturnitas. Tiła, tiłeimas.
- Milczkiem, Silentiò, tacitò, clanculò. Tiłomis.
- Palec wtory v ręki, Index, demonſtratorius, ſilentii digitus. Smaguris.
- Pierwoſpy, Concubium, conticinium, ſilentiũ noctis. v. Noc. pirmaomiegieys.
- Zámilczeć czego, Tacere aliquid, reticere, ſilẽtio prætermittere, Aźutiłet.
- Zmilczeć komu, Silentio ferre. Nutiłet kam.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- silentium, iī n [sileo]
  1) tyla, tylėjimas facere s. laikyti tylą; silentio arba cum s. audiri ab aliquo atidžiai būti klausomam; silentio aliquid praeterire, transire, praetervehi, †transmittere praeiti tylomis; *per amica s. lunae palankioje mėnesienos tylumoje; s. fieri iubere liepti nutilti; *silentia feci aš nutilau.
  
  2) trop.
  
  a) augurų kalboje: auspicijų netrukdymas, tyla id s. dicimus, quod omni vitio caret.
  
  b) ramybė, neveikimas, poilsis, pertrauka iudiciorum ac fori; causarum atque iuris; vitam silentio transeunt veluti pecora S; silentium otiumque inter armatos L.

Kuzavinis 2007
- silenti|um, ī n [sileo]
  1. tylà, tylė́jimas; ~um tenēre L tylė́ti; ~ō aliquid praeterīre C (trānsmittere T) nutylė́ti ką̃; ~um fierī jubēre C liẽpti nutìlti;
  
  2. prk.
  
  1) ramýbė (rūris O); glūdumà (noctis Cs);
  
  2) neveikìmas, póilsis, pértrauka; vītam ~ō trānsīre S bè veiklõs nugyvénti gyvẽnimą