ōrdo, inis m [ordior] 1)
a) eilė, tvarka, klodas ordines arborum; duo ordines dentium;
*ordine ponere vites; caespitum sluoksnis;
*terno consurgunt ordine remi trimis eilėmis; sedere in XIV ordinibus sėdėti keturiolikoje pirmųjų eilių teatre, būti raitininku; longo ordine stant matres circum.
α) išrikiuota
eilė, linija ordines constituere; ordines observare
S stovėti išsirikiavus; ordines commutare
S; ordine egredi iš eilės.
β) centurija, šimtinė ordo primus pirmosios kohortos pirmoji centurija; centuriones primorum ordinum; ordines manipulique; ordinem ducere būti centurijos vadu.
γ) centuriono vieta, centuriono rangas spes praemiorum atque ordinum viltis gauti dovanų ir avansuoti centurionu; decimum ordinem alicui assignare
L pavesti kam dešimtos centurijos vadovavimą;
trop. centurionas ordo superior, inferior aukštesnio, žemesnio rango centurionas; primi ordines vyresnieji centurionai (= pirmųjų centurijų).
2)
a) Romos piliečių
luomas, klasė omnium ordinum homines
N; senatorius, amplissimus, equester, pedester
L; publicanorum, libertinorum, mercatorum; ordine tractare homines
P pagal jų padėtį.
b) sąrašas skaitytinų rašytojų (
κανών)
†venire in ordinem a grammaticis datum.
3) tvarka, konsekventiška eiga nullo ordine; ordinem rebus adhibere sutvarkyti;
*rerum įvykių eiga;
*fatorum likimo bėgis;
*suum ordinem percurrere eilę savo nelaimių; in ordinem se referre vėl prieiti prie tvarkos; res in ordinem adducere, redigere privesti į tvarką; ordines temporum explicare dėstyti įvykius chronologine tvarka;
adv. ordine iš eilės; in ordinem,
†in ordine iš eilės; ex ordine iš eilės, be pertraukos, tuojau; extra ordinem alicui provinciam decernere
nepaprastu būdu, nepaprasta tvarka,
priešingai papročiui.
