permitto

permitt|o, ere; mīsī, missum
Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
Susiję: permīsī; permissus 1

Sirvydas 1642
- Dopuſzczam, Permitto, ſino, patior aliquid fieri. Perłeydźiu.
- Dozwalam czego komu, Concedo, permitto, indulgeo, poteſtatem facio, do, defero. Perłeydźiu kam ku, duomi vnt noro kam.
- Obieráć daię komu, Facio, defero, permitto, do alicui optionem. Duomi vnt aprinkimo.
- ſpuſzczam ſię ná kogo. Permitto me alicui. łeydźiuoſi vnt ko.
- Zdaię ſię ná kogo, Cauſam meam alicui permitto, ſto iudicio alicuius. Duomies vnt kito nuomanios

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- per-mitto, mīsī, missum 3
  1) mesti, paleisti saxum in hostem; permissus equitatus turbat ordines L įsiveržusi; se a ceteris incautius in hostem pulti; trop. tribunatum L neribotai naudotis tribūno teisėmis.
  
  2) trop.
  
  a) perleisti, perduoti rem arbitrio N; adulescenti Siciliam; summam imperii; res publica senatui populoque Romano permittitur; rem publicam consulibus duoti valstybėje neribotą valdžią; se in fidem atque potestatem alicuius atsiduoti keno malonei ar nemalonei; inimicitias patribus conscriptis dėl senatorių atsisakyti nuo; permitto aliquid iracundiae tuae aš iš dalies pateisinu tavo piktumą; su inf.; su ut; su vien conj.
  
  b) leisti, sutikti ea re permissa; id lege permittitur; licentiam, *morem; su inf. permitteret eligere N; su acc. c. inf. *ille meas errare boves permisit; permisso (abl. abs.), ut; lex iubet aut permittit aut vetat; subst. permissum, ī n leidimas.

Kuzavinis 2007
- permitt|o, ere; mīsī, missum vt [per + mitto]
  1. mèsti, svíesti (tēla Hirt; saxum in hostēs O);
  
  2. paléisti; ~ere habēnās Ti paléisti vadelès;
  
  3. pùlti, ver̃žtis; sē ~ere in hostem Hirt pùlti príešą;
  
  4. prk.
  
  1) pérleisti, pérduoti; suteĩkti, patikė́ti; ~ere cōnsulibus rem pūblicam C suteĩkti kònsulams nepàprastus įgaliójimus;
  
  2) léisti; sutìkti; dúoti galimýbę; lēx ~it C įstãtymas léidžia; imp. ~itur C léidžiama, gãlima