- abdico 1
- abdīco 2
- abdidī
- abditē
- abditīvus
- abditum
- abditus
- abdīxī
- abdo
- abdōmen
- abdūco
- abductio
- abdūxī
- abecedārium
- abecedārius 1
- abecedārius 2
- abedo
- abēgī
- Abella
- Abellānī
- Abēlus
- abeo
- abequito
- aberrātio
- aberro
- abesse
- abfore
- abhinc
- abhorrēns
- abhorreo
- abī
- abjicio
- abjēcī
- abiect-
- abjectē
- abjectio
- abjectus
- abiēgnus
- abiēns
- abiēs
- abigeātus
- abigeo
- abigeus
- abigo
- abiī
- abintus
- abitio
- ābīto
- abitus
- abjūdico
- << >>
- aberr|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: BLA (3)
- Sirvydas 1642
- Chybiáiący. Aberrans, deuians. Nenutinkus.
- Chybiam czego. Aberro. Nenutinku.
- Nieſtroyny, Jncontentus, diſcrepans, aberrans, diſſonus. Ne iźtiſtas.
- Odſtępuię od rzeczy, Euagor, digredior, diuerto, aberro à propoſito. Nugriztu kur kitur nuog daykto.
- omieſzkáć czego, Aberrare ab hora lectionis prandii, &c. Aźutruki ko.
- vſtępuię drogi, Aberro à via, deflecto. Pakliſtu, pametu kielu.
- Zabłądźić, Deerrare, aberrare. Nukliſt.
- Kuzavinis 2007
- aberr|o, āre, āvī, ātum vi [ab + erro] 1. nukrỹpti, nutõlti (ab aliquā rē C);2. išklýsti ìš kẽlio, nuklýsti, pa(si)klýsti; puer ~āvit Pt berniùkas paklýdo;3. prk.1) nukrỹpti, nutõlti; ~āre ā prōpositō C nukrỹpti nuõ tèmos;2) suklýsti, apsirìkti; ~āre conjectūrā C suklýsti bespėliójant;3) išsiblaškýti, už(si)mir̃šti; ~āre ā dolōre C užmir̃šti síelvartą
- aberr|o, āre, āvī, ātum vi [ab + erro]