Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • ab|eo, īre, iī (īvī), itum
  • Veiksmažodis, netaisyklinga asmenuotė (kaip eo). Skiemenys: BBA (3)
  • Susiję: abī; abiī; abiēns
  • Sirvydas 1642
    • Odchodzę gdźie, Abeo, digredior, recedo, diſcedo ab aliquo. Nueymi kur.
    • porwon, temu, onemu, etc. Valeas, valeat, ſinam[us] illum, abeat. Tegul eyt.
    • Vlatam, Auolo, abeo. Nuſkrindu.
    • Zachodzę gdźie, Abeo trans, &c. v. Zábiegam.
  • Daukantas 1838
    • Abeo, is, ivi arba ii, itum, ire, paeitù, prasiszalinù, prasikraustau, spudînù, traukous, atsitolinù, nusidonginù.
  • Jokantas 1936
    • ab-eo, iī, itum, īre
      1) išeiti, pasišalinti unde abissent, eodem statim redirent; a subselliis; ab (ex) urbe; de Sicilia; ex conspectu; ex oculis L; su abl. comitio L, *montibus; e medio T pasitraukti iš gyvųjų tarpo; magistratu pasitraukti iš (valdininko) vietos; in alienas terras; in exsilium L; *domum; *sub altum pectus abit jiešmas giliai įsminga į krūtinę; quin tu abis in malam pestem malumque cruciatum?; taip pat draugiškai: abi, laudo P; Romani, ut victores, Etrusci pro victis abiere L; *tu missus (išteisintas) abibis; non hoc tibi sic abibit veltui tatai tau nepraeis.
      2) trop.
      a) nutolti, atsitraukti ab iure, a sensibus; quid ad istas ineptias abis; *illuc unde abii, redeo; non longe abieris nereikia tau (pavyzdžių) toli jieškoti.
      b) praeiti, išnykti, dingti sensus abiit, *somnus, pestilentia; abiit ille annus; memoria alicuius rei, metus a.; illa mea, quae solebas antea laudare, abierunt su tuo baigta.
      c) pereiti prie ko abiit res a consilio ad vires pugnantium N; abiit in proverbium virto priežodžiu; in avi mores abire L priimti papročius; in ora hominum L patekti ant žmonių liežuvių; *in silvas abire pavirsti; deus in flammas.
  • Kuzavinis 2007
    • ab|eo, īre, iī (īvī), itum vi [ab + 1. eo]
      1. išeĩti, pasišãlinti; léistis keliõnėn; ~īre ex cōnspectū Pl (ex oculīs L) išnỹkti ìš akių̃; ~īre ē mediō Te pasitráukti ìš gyvų̃jų tárpo; ~īre vītā VP (ē vītā C) mir̃ti;
      2. prk.
      1) nutõlti, atsitráukti (ab aliquā rē C); atsisakýti (ab emptiōne Dig); ~īre ā jūre C nesilaikýti įstãtymo; nōn longē ~ieris C (pavyzdžių̃) tolì ieškóti táu nereĩkia;
      2) praeĩti, išnỹkti, diñgti; (apie dangaus kūnus) léistis; ~iit diēs Te dienà praė̃jo; nōn hoc tibi sīc ~ībit Ct véltui tataĩ táu nepraeĩs; sōl ~it Pl sáulė léidžiasi;
      3) péreiti priẽ kõ; vir̃sti kuõ; ~iit rēs ā cōnsiliō ad vīrēs vimque pugnantium N nuõ derýbų péreiti priẽ jėgõs ir̃ smùrto; ~iit in prōverbium C vir̃to príežodžiu; ~īre in sumptūs C bū́ti išeikvótam (išleistám); pretium retrō ~iit PJ káina krìto;
      4) pasinérti, panìrti; ~eunt in nūbila montēs Sl kalnaĩ panỹra į̃ dẽbesis